Gegužės 20-osios rytą Vilnius pusvalandžiui sustojo. Virš sostinės paskelbtas oro pavojus, mokyklos vedė vaikus į slėptuves, žmonės leidosi į požemines patalpas, o prezidentas su ministre pirmininke buvo išgabenti į bunkerius. Tai buvo pirmasis toks įspėjimas ES ir NATO šalyje nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios — ir puiki terpė dezinformacijai.
Praėjus vos parai po incidento, gegužės 21 dieną, prorusiškuose „Telegram" kanaluose pradėjo plisti nuotraukos su teiginiu, esą Lietuvos moksleiviams slėptuvėse rodyta prezentacija apie į šalį įskridusį ukrainietišką droną. Joje neva buvo aiškinama: „Tai geras bepilotis, jis nenori mums blogo. Jis pasiklydo ir atsitiktinai pateko pas mus."
Tačiau jokių patikimų duomenų, kad tokios pamokos iš tiesų vyko, nėra. Platinamos nuotraukos neleidžia nustatyti nei konkrečios mokyklos, nei datos, nei konteksto. Ankstyviausi įrašai su šiais vaizdais „Telegram" kanaluose pasirodė gegužės 21 dienos popietę — daugiau nei parą po realaus oro pavojaus.
// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →Paties incidento metu nuotraukos iš mokyklų slėptuvių iš tiesų buvo padarytos — jose matyti vilniečiai, nusileidę į priedangas. Būtent šalia šių realių vaizdų sukčiai ir pradėjo platinti tariamas „pamokos" nuotraukas, manipuliuodami tikru kontekstu.
Pati tikroji istorija prasidėjo gegužės 20-osios rytą, kai Vilniaus apskrityje netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos danguje pastebėtas nenustatytas dronas. Sostinėje buvo sustabdytas oro ir geležinkelių eismas. Pasak pranešimų, ukrainietiškų dronų įskridimus į Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą galėjo lemti Rusijos vykdomas elektroninis trikdymas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po incidento pareiškė, kad dėl pastarosiomis savaitėmis padažnėjusių dronų įskridimų į ES ir NATO šalių oro erdvę tiesiogiai atsakingos Rusija ir Baltarusija. „Vieši Rusijos grasinimai Baltijos valstybėms yra visiškai nepriimtini", paskelbė ji socialiniame tinkle „X".
Suklastota istorija apie moksleivius, „mokomus nebijoti ukrainietiškų dronų", atitinka seniai žinomą Kremliaus propagandos šabloną — Baltijos šalys vaizduojamos kaip nekritiškai paklusnios Ukrainai ar NATO, o vietos valdžia neva sąmoningai formuoja vaikų palankumą Kyjivui. Įdomu tai, kad dezinformacijos kūrėjai šįkart pasinaudojo tikru ir visuomenei jautriu įvykiu — ne išgalvotu, o realiai įvykusiu incidentu, kas padaro melagieną pavojingesnę, nes ji remiasi iš dalies tikru pagrindu.
Pėdsakai veda ne į Lietuvos informacinius šaltinius ar žiniasklaidą, o į prorusiškus „Telegram" kanalus, kurie anksčiau ne kartą buvo siejami su dezinformacijos sklaida. Vėliau tie patys vaizdai masiškai platinti kitose platformose.
Kol kas jokia oficiali institucija Lietuvoje viešai nepatvirtino, kad būtų pradėtas tyrimas dėl šios konkrečios melagienos. Tačiau pats faktas, kad dezinformacija panaudojo pirmąjį oro pavojaus įspėjimą šalies istorijoje kaip trampliną, rodo, kad informacinis karas su Lietuva vyksta ne tik per karinius incidentus, bet ir per jų interpretaciją.
