Sekmadienį dalis Lietuvos gyventojų gavo raudoną oro pavojaus perspėjimą, o dalis liko nieko nežinantys. Kai dronas į šalies oro erdvę įskrido iš Lenkijos pusės, perspėjimo sistema suveikė tik iš dalies – žinutės pasiekė Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskritis, bet aplenkė Alytų ir Marijampolę.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sekmadienį patvirtino, kad objektas į Lietuvos oro erdvę preliminariai įskrido iš Lenkijos. Pasak jo, jis jau susisiekė su Lenkijos gynybos ministru ir paprašė prisidėti tiriant incidentą.
Reaguojant į galimą drono grėsmę, iš pradžių geltonas oro pavojaus signalas paskelbtas Panevėžio ir Šiaulių apskrityse bei Kauno apskrityje, o netrukus Panevėžyje ir Šiauliuose – ir raudonas. Tačiau nei Alytaus, nei Marijampolės apskričių gyventojai apie pavojų perspėti nebuvo.
// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →Tokią situaciją ministras vadina keista ir nepriimtina. Pasak R. Kauno, kariuomenei jau pavesta surinkti visą informaciją ir pateikti ją detaliai, o su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba bus aiškinamasi, kodėl žinutės nebuvo išsiųstos laiku. Jeigu objektas jau buvo fiksuotas vienoje Lietuvos dalyje, visi turėjo būti informuoti laiku, pabrėžė politikas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažino, kad sistema suveikė ne iki galo. Pasak jo, pranešimai apie pavojų pasirodė tik nuo Kauno regiono, nors dronas į oro erdvę pateko iš Lenkijos pusės.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Jolita Orentaitė aiškina, kad departamentas už gyventojų perspėjimą atsakingas tik techniškai – informaciją, kada ir kur skelbti oro pavojų, jis gauna iš Lietuvos kariuomenės. Pirmoji informacija iš kariuomenės atėjo apie Kauno apskrities vietoves, vėliau – apie Šiaulių ir Panevėžio apskritis.
Kol pareigūnai aiškinasi, kodėl perspėjimas pasiekė ne visus, incidentas primena, kad oro pavojaus signalas tėra tiek geras, kiek gerai veikia žinutę išsiuntusi grandinė – nuo kariuomenės radaro iki kiekvieno gyventojo telefono.
