Tėvai, kurie nerimauja, kiek laiko jų vaikai praleidžia socialiniuose tinkluose, šią savaitę galėjo tikėtis aiškesnių taisyklių. Tačiau atsakymas iš Vyriausybės skamba kitaip: neskubėkime, palaukime Briuselio.
Konservatorė Daiva Ulbinaitė Seimui pateikė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas. Pagal jas socialinių tinklų paslaugų teikėjai turėtų taikyti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus, o ne vien savideklaraciją. Kalbama apie technologines priemones, kurios realiai patvirtintų naudotojo amžių. Jaunesni nei 16 metų asmenys negalėtų registruotis ar naudotis paslaugomis be teisėto pagrindo.
Tačiau Kultūros ministerijos parengtoje Vyriausybės išvadoje iš esmės pritariama projekto tikslams, bet siūloma Seimui jo nesvarstyti. Priežastis paprasta: panašius ribojimus šiuo metu jau svarsto Europos Sąjunga, todėl nacionalinės priemonės galėtų dubliuoti būsimą ES reglamentavimą.
// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →Europos Komisija rugsėjį pateikė vadinamąjį ES vaikų aktą. Pagal jį jaunesni nei 13 metų vaikai apskritai negalėtų naudotis socialinių tinklų paslaugomis. 13–14 metų paaugliams būtų leidžiama prisijungti tik per tėvų ar globėjų valdomas riboto funkcionalumo paskyras, o savarankiškai susikurti paskyrą būtų galima nuo 15 metų.
Ministerija turi ir konkrečių priekaištų konservatorės siūlymui. Ji teigia, kad 16 metų skaitmeninės pilnametystės riba nesiderina su Lietuvoje jau galiojančia tvarka: vaikas nuo 14 metų tam tikrais atvejais gali pats duoti sutikimą dėl duomenų tvarkymo, o Nepilnamečių apsaugos įstatyme naudojamos 7, 14 ir 18 metų ribos.
Dar viena problema yra techninė. Norint nustatyti, ar naudotojui iš tiesų yra 16 metų, tektų tikrinti visų naudotojų amžių, o tai, pasak ministerijos, kelia duomenų apsaugos rizikų. Tad kol Briuselis baigs derinti bendras taisykles, Lietuvos tėvai greičiausiai dar kurį laiką liks be aiškaus atsakymo, kada jų vaikas gali turėti socialinio tinklo paskyrą.
