Ilinojaus koledžas paprašė stebėjimo įmonės nuimti savo kameras nuo universiteto miestelio, tačiau įmonė atsisakė. Tada koledžo darbuotojai patys ėmė dengti kameras juodais šiukšlių maišais, o įmonės atstovai tamsoje grįždavo jų atidengti. Ši keista kova užtruko kelis mėnesius ir baigėsi tik tada, kai pasibaigė sutartis.
2025 metų balandį Elgino bendruomenės koledžas įrengė šešias „Flock Safety" kameras, siekdamas padidinti studentų saugumą. Tačiau jau rugsėjį administracija susirūpino. Paaiškėjo, kad įmonė dalijasi duomenimis su JAV migracijos ir pasienio tarnyba, kad kamerų vaizdai nėra tinkamai apsaugoti ir kad prieiga prie jų naudojasi ir teisėsauga, ir pačios įmonės darbuotojai.
Labiausiai neramino tai, kad duomenys galėjo pasiekti federalinę imigracijos tarnybą. Pasak koledžo prezidentės, kamerų buvo prašoma nuimti dėl atsargumo, siekiant apsaugoti lotynų kilmės studentus. Baimintasi, kad jų judėjimas gali būti perduotas imigracijos pareigūnams.
// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →Spalį koledžas oficialiai paprašė nuimti kameras, tačiau „Flock" atsisakė, teigdama, kad sutarties nepažeidė. Gruodį mokykla kreipėsi dar kartą, pasiūlė apmokėti likusius penkis sutarties mėnesius ir vis tiek prašė kameras pašalinti. Atsakymo nesulaukė.
Tada koledžo darbuotojai ėmėsi savų priemonių: kameras pradėjo dengti šiukšlių maišais ir raiščiais, kad jos negalėtų fiksuoti vaizdo. Pasak prezidentės, prasidėjo keistas pasikartojantis žaidimas, kai nepažymėtas automobilis, kaip įtariama priklausantis „Flock", vėl ir vėl nuimdavo uždangas.
Tai tęsėsi iki 2026 metų balandžio, kai sutartis pagaliau pasibaigė ir „Flock" išsivežė kameras.
Ši istorija atskleidžia platesnę problemą. Privačios stebėjimo įmonės JAV vis dažniau įrengia kameras prie mokyklų ir gyvenamųjų rajonų, o jų renkami duomenys kartais pasiekia federalines institucijas. Kai įstaiga nebenori tokios priežiūros, atsikratyti ja gali būti kur kas sunkiau, nei atrodo.
