Meta inžinieriai vadina savo darbą „gulagu" — Zuckerbergas juos pavertė AI duomenų fabriku

Kai Markas Zuckerbergas nusprendė, kad Meta darbuotojai yra protingesni už trečiųjų šalių kontraktorius, jis nesitikėjo, kad po trijų mėnesių vienas iš jų įsiverš į tiesioginę darbuotojų transliaciją ir visai kompanijai rėks, jog vadovas yra „gabalas šūdo". Bet būtent tai ir įvyko šią savaitę — ir tai tik ledkalnio viršūnė.

„Wired" žurnalas birželio 12 dieną paskelbė reportažą, atskleidžiantį, kas iš tiesų vyksta Meta naujai suformuotame Applied AI padalinyje. Trys mėnesiai, 6500 inžinierių ir produktų vadybininkų, viena užduotis — generuoti galvosūkius ir programavimo užduotis, kad būtų galima treniruoti Meta dirbtinio intelekto modelius. Ir jie to nekenčia.

Kaip inžinieriai atsidūrė „gulage"

Viskas prasidėjo nuo netikėto el. laiško. „Business Insider" praėjusį mėnesį pranešė, kad darbuotojai sužinojo apie perkėlimą į Applied AI grupę būtent taip — be jokio išankstinio įspėjimo, be pasirinkimo. Vienas „pašauktinis", kaip jie patys save vadina, vėliau Reddit'e apibūdino procesą kaip „ganėtinai atsitiktinį".

Vidiniame pranešime, kurį peržiūrėjo BI, paaiškinta priežastis: Meta AI modeliams vis dar trūksta žinių, kad pralenktų žmones tokiose techninėse užduotyse kaip programavimas. „Kad agentai suprastų, kaip žmonės iš tikrųjų atlieka kasdienes užduotis naudodami kompiuterius, turime treniruoti modelius realiais pavyzdžiais", — rašoma pranešime.

Zuckerbergas vėliau paaiškino savo logiką nutekintame vidinio susirinkimo garso įraše. Alexandras Wangas, pardavęs savo duomenų žymėjimo startup'ą „Scale AI" Meta už 14,3 milijardo dolerių ir tapęs vyriausiuoju AI pareigūnu, gerai išmano duomenų žymėjimo pasaulį. O atvirai kalbant, eilinis Meta darbuotojas turi „ženkliai aukštesnį" intelektą nei trečiųjų šalių kontraktorius, pridūrė Zuckerbergas. Taigi — geriau paimti savus.

„Sielą gniuždantis" darbas

Rezultatas? „Tai tiesiog gulagas", — „Wired" sakė vienas darbuotojas. „Daugumai žmonių darbas yra sielą gniuždantis", — pridūrė kitas. Inžinieriai, kurie prisijungė prie Meta kurti produktus, dabar dienų dienas generuoja galvosūkius AI modeliams treniruoti.

Ir tai ne vienintelė problema. Daugiau nei 1600 Meta darbuotojų visoje kompanijoje pasirašė peticiją, protestuodami prieš programą, kuri stebi jų pelės paspaudimus ir klavišų paspaudimus — šie duomenys taip pat naudojami AI treniravimui. Nuotaika tokia niūri, kad Meta vyriausiasis produktų pareigūnas Chrisas Coxas šią savaitę buvo priverstas kreiptis į darbuotojus ir pripažinti „žiaurią" aplinką.

Kas vadovauja šiam chaosui

Applied AI komandai vadovauja Maheras Saba, 12 metų Meta veteranas, anksčiau buvęs viceprezidentu Reality Labs padalinyje — tame pačiame, kuris sudegino 83 milijardus dolerių metavisatoje, kol Meta perėjo prie AI. Dabar jis prižiūri 6500 žmonių, kurių dauguma jaučiasi įkalinti.

Ši situacija atspindi platesnę tendenciją Silicio slėnyje. Kai kompanijos pereina nuo produktų kūrimo prie AI lenktynių, inžinieriai, kurie prisijungė kurti tai, ką naudoja milijardai žmonių, atsiduria duomenų žymėjimo fabrikuose. „Google" ir „Microsoft" susiduria su panašiais iššūkiais — tik jų atveju kol kas apsieita be tiesioginių eterio užgrobimų.

Kodėl tai svarbu ne tik Meta darbuotojams

Ši istorija atskleidžia kai ką svarbesnio nei vienos kompanijos vidaus drama. AI industrijos aukso karštinėje duomenys tapo nauja nafta, o juos generuojantys žmonės — nauja darbo jėga, kurią galima perdislokuoti beveik kaip kareivius. Kai Zuckerbergas sako, kad jo darbuotojai yra protingesni už kontraktorius, jis iš esmės pripažįsta, kad aukštos kvalifikacijos inžinieriai yra paverčiami duomenų gamyklos operatoriais — ir tai daroma ne dėl to, kad jie to nori, o todėl, kad jie negali išeiti.

Meta nėra vienintelė. „OpenAI" samdo tūkstančius anotatorių per trečiąsias šalis. „Anthropic" naudoja „mechaninio turko" tipo platformas modelių derinimui. Tačiau Meta atvejis išsiskiria tuo, kad čia ne kontraktoriai, o etatiniai inžinieriai — žmonės su akcijų paketais, pasirašę sutartis kurti produktus — yra verčiami daryti darbą, kurio jie nesirinko.

Kas toliau

„TechCrunch" susisiekė su Meta dėl komentaro, tačiau atsakymo kol kas nėra. Tuo tarpu „Wired" reportažas jau tapo virusiniu Silicio slėnyje — dar vienas įrodymas, kad Big Tech AI lenktynės turi žmogišką kainą, kurią moka ne tik vartotojai, bet ir patys kūrėjai.

Jei 1600 parašų ant peticijos ir vienas tiesioginis įsilaužimas į transliaciją yra tik pradžia, Meta gali tekti ne tik pergalvoti Applied AI struktūrą, bet ir apskritai — ką reiškia būti inžinieriumi kompanijoje, kuri save vadina „Meta", bet elgiasi kaip industrializuota duomenų gamykla. O kol kas 6500 žmonių kas rytą atsibunda ir eina generuoti galvosūkių, kurių niekas niekada nespręs.