Suomijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna stovėjo Helsingborge prieš NATO kolegas ir pasakė tai, ką visi jautė, bet niekas iki šiol nebuvo suformulavęs taip tiesiai: "Rusija nukreipia šiuos dronus į NATO teritoriją." Tai buvo ne spėjimas, o išvada, pagrįsta kelias savaites trukusių tyrimų, kurie parodė vieną dalyką – Kremliaus elektroninės kovos sistemos sąmoningai nukreipia ukrainietiškus bepiločius nuo jų taikinių Rusijoje, stumdamos juos į NATO oro erdvę.
Ir tai jau nebe pavieniai incidentai. Per pastarąją savaitę trys Baltijos šalys ir Suomija užfiksavo, kad jų oro erdvę pažeidžiančių nuklydusių dronų skaičius išaugo kelis kartus. Estijoje NATO naikintuvai numušė vieną tokį aparatą – tai padarė Rumunijos pilotai, šiuo metu pagal rotaciją vykdantys Baltijos šalių oro policijos misiją. Lietuvoje ketvirtadienį susidurta su dar vienu dronų antpuoliu – praėjus vos dienai po to, kai šalies vadovybė buvo priversta slėptis per aliarmą Vilniuje.
Latvijos padėtis dar įtemptesnė. Pastarąsias tris dienas šalis kiekvieną dieną skelbė viešus perspėjimus dėl dronų pavojaus oro erdvėje – tai neįprasta net ir šiam regionui, kuris nuo 2022 metų gyvena padidintos parengties režimu.
// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →Ne atsitiktinumas, o metodas
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha šią savaitę patvirtino tai, ką analitikai įtarė jau kurį laiką. "Tyrimai įrodė, kad tai buvo Rusijos elektroninio karo veiksmų rezultatas, sąmoningai nukreipiant Ukrainos dronus nuo jų taikinių Rusijoje", – pareiškė jis.
Elektroninės kovos veikia paprastai, tačiau žiauriai efektyviai. Rusijos sistemos, dislokuotos palei sieną, siunčia galingus radijo signalus, kurie permuša arba sujaukia drono navigacijos sistemas. Vietoje to, kad nukristų ant karinio objekto, bepilotis praranda orientaciją ir lekia ten, kur vėjas neša – o tai dažnai reiškia į vakarus, NATO teritorijos link.
Šis metodas leidžia Kremliui pasiekti du tikslus vienu veiksmu. Pirma, jis apsaugo savo karinius objektus nuo ukrainietiškų smūgių. Antra – ir čia slypi tikroji provokacija – jis sukuria nuolatinį nestabilumą NATO rytiniame flange, versdamas sąjungininkes reaguoti, kelti naikintuvus, skelbti aliarmus ir, svarbiausia, jaustis pažeidžiamomis.
Tuo tarpu Maskva išnaudoja šią situaciją propagandai. Rusijos užsienio žvalgybos agentūra šią savaitę pareiškė, kad Kyjivas planuoja rengti atakas prieš Rusiją iš Latvijos – ir kad tai neva suteikia Maskvai teisę į atsakomuosius veiksmus.
"Propagandinis pasiruošimas kažkam beprotiškam"
Būtent šį naratyvą Helsingborge, NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, tiesiai įvardijo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. "Deja, turime baimintis, kad tai yra propagandinis pasirengimas kažkam beprotiškam", – sakė jis žurnalistams.
Sikorskis priminė liūdnai pagarsėjusį scenarijų: "Rusija visada meluoja, kaip ir prieš puolimą prieš Ukrainą dėl tariamų Ukrainos provokacijų prieš Rusiją." Prieš 2022 metų vasario 24-ąją Kremlius savaitėmis skleidė pranešimus apie neva ruošiamas ukrainietiškas atakas – tai buvo informacinės operacijos dalis, turėjusi sukurti dingstį invazijai. Dabar, pasak Sikorskio, matome tą patį šabloną, tik šįkart taikinyje – Baltijos šalys.
Keli NATO užsienio reikalų ministrai atmetė Maskvos kaltinimus, kad Baltijos šalys atvėrė savo oro erdvę ukrainietiškoms atakoms. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pavadino šį teiginį "absurdišku" ir pabrėžė: "Grėsmė vienai narei yra grėsmė visoms."
Rumunija: hibridinės atakos tik stiprės
Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu, kalbėdama apie šią savaitę virš Baltijos šalių užfiksuotus dronus, perspėjo, kad situacija tik blogės. "Vertiname, kad hibridinių grėsmių, ypač iš Rusijos, skaičius ir intensyvumas sąjungininkų oro erdvėje ateityje didės", – teigė ji.
Kodėl būtent Rumunija yra taip tiesiogiai įsitraukusi? Atsakymas paprastas: būtent rumunų pilotai, tarnaujantys Baltijos oro policijos misijoje, numušė droną virš Estijos. Tai nebuvo teorinis atsakas į abstrakčią grėsmę – tai buvo realus karinis veiksmas, įvykdytas prieš realų objektą, prasiveržusį į sąjungininkės oro erdvę.
Rumunija kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis jau rengia pasiūlymus, kaip sustiprinti koordinuotą Aljanso atsaką į hibridines grėsmes. Pasak Toiu, diskusijos apima veiksmus "sausumoje, jūroje, ore ar kitose, sudėtingesnėse aplinkose" – tai reiškia, kad NATO pradeda galvoti apie atsaką ne tik į tradicines karines grėsmes, bet ir į elektroninę kovą, dronų diversijas ir informacines operacijas.
Lietuvai ši istorija yra daugiau nei tarptautinė naujiena. Kai Vilniuje skamba aliarmai, o gyventojai gauna perspėjimus slėptis – tai jau nebe abstraktus NATO solidarumas, o fizinė realybė, kurią pajunta kiekvienas. O klausimas, kurį Sikorskis uždavė Helsingborge, lieka atviras: jei tai tik propagandinis pasiruošimas – kam ruošiamasi?
Dažnai užduodami klausimai
- Kaip veikia Rusijos elektroninės kovos sistemos prieš dronus?
- Rusijos sistemos siunčia galingus radijo signalus, kurie permuša arba sujaukia drono GPS ir ryšio sistemas. Dronas, praradęs navigaciją, nukrypsta nuo kurso ir gali nuskristi į NATO oro erdvę. Tai ne atsitiktinumas – sistemos gali būti nukreipiamos taip, kad stumtų dronus konkrečia kryptimi.
- Ar NATO turi planą, kaip reaguoti į tokias provokacijas?
- Taip, Rumunija ir kitos sąjungininkės jau rengia pasiūlymus sustiprinti koordinuotą atsaką. Kol kas pagrindinis atsakas yra oro policijos misija – naikintuvai pakyla perimti pažeidėjų. Tačiau diskutuojama ir apie elektroninės kovos priemones bei greitesnius sprendimų priėmimo mechanizmus.
