Gegužės 23-osios rytas Rėzeknės savivaldybėje, Kombulių valsčiuje, prasidėjo neįprastai ramiai — kol apie šeštą valandą vietos gyventojai neišgirdo garso, primenančio motorolerį ar benzininę žoliapjovę. Tik šįkart jis sklido iš padangės. Po kelių akimirkų pasigirdo galingas sprogimas, nuo kurio sudrebėjo aplinkinių namų langai. Į ežerą įkrito ir detonavo bepilotis orlaivis.
Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos tą pačią dieną išplatino oficialų pranešimą: šalies radarai ir oro erdvės stebėjimo sensoriai drono įskridimo neužfiksavo. Orlaivis Latvijos teritoriją pasiekė visiškai nepastebėtas.
Į įvykio vietą nedelsiant išsiųstos papildomos pajėgos. Teritoriją žvalgo policijos dronas, ežerą naršo Valstybinės ugniagesių ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai su valtimi, dirba Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų specialistai. Policija ragina gyventojus nesiartinti prie teritorijos ir nedelsiant pranešti apie bet kokias pastebėtas galimas nuolaužas.
// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →Šis incidentas nėra pavienis. Pastaraisiais mėnesiais Latgalos ir Vidžemės regionų gyventojai ne kartą sulaukė perspėjimo pranešimų apie dronų — tokių, kokie naudojami Rusijos–Ukrainos kare — priartėjimą prie Latvijos sienos arba įskridimą į šalies oro erdvę.
Gegužės 7 dieną panaši ataka prieš mažai naudojamą naftos bazę Rėzeknėje sukėlė tikrą politinį žemės drebėjimą: iš posto pasitraukė gynybos ministras, o netrukus žlugo ir visa Evikos Silinios vyriausybė. Dabar šalyje vyksta derybos dėl naujos vyriausybės formavimo — prezidentas šią užduotį patikėjo Andriui Kulbergui, o iki naujo kabineto patvirtinimo darbus tęsia laikinoji vyriausybė.
Kodėl radarai nemato to, kas sprogsta gyvenvietėse? Atsakymo kol kas nėra. Maži dronai yra sudėtingas taikinys — jie skrenda žemai, jų korpusuose mažai metalo, o kai kurios konstrukcijos sąmoningai projektuojamos radarų apėjimui. Tačiau Latvija ir Lietuva jau daugiau nei dvejus metus gyvena šalia aktyvaus karo zonos, ir oro erdvės pažeidžiamumas prie rytinės NATO sienos pamažu tampa ne pavieniu techniniu incidentu, o sistemine saugumo spraga.
Nors žmonės šiuose incidentuose kol kas nenukentėjo, valdžia ruošiasi blogesniems scenarijams. Latvijoje neseniai parengtos specialios elgesio gairės, nurodančios, kaip visuomeninio transporto keleiviams ir gyventojams elgtis pavojaus oro erdvei metu. Užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pabrėžė: vieninga ir stipri NATO išlieka geriausia atsakomąja priemone prieš tokio pobūdžio iššūkius.
Kol kas ežero dugne surinktas nuolaužas tiria kariuomenės ir policijos ekspertai — jie bandys nustatyti drono tipą, kilmės šalį ir maršrutą, kuriuo jis pateko į Latvijos teritoriją.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar šis dronas karinis, ar komercinis?
- Kol kas ekspertai to nenustatė. Atsakymas paaiškės po nuolaužų tyrimo, kurį atlieka kariuomenės ir policijos specialistai.
- Kodėl radarai jo neužfiksavo?
- Maži bepiločiai orlaiviai dažnai skrenda žemai ir turi mažai metalo, todėl standartiniai radarai juos fiksuoja sunkiai. Gali būti, kad šis dronas buvo per mažas arba sąmoningai pritaikytas išvengti aptikimo.
- Ar Lietuvai gresia panašūs incidentai?
- Latvijos atvejis rodo, kad NATO rytinio flango oro erdvė yra pažeidžiama mažų bepiločių atžvilgiu. Lietuvos kariuomenė nuolat stebi situaciją ir koordinuoja veiksmus su sąjungininkais, tačiau absoliučios apsaugos nėra.
