Rusijos palydovai priartėjo prie Ukrainą žvalgančio ICEYE aparato: atstumas – vos 500 metrų

Jei rytoj Ukrainos kariuomenė nebegautų palydovinių nuotraukų apie rusų pajėgų judėjimą, fronto linija pasislinktų ne kilometrais – ji pasislinktų ištisais regionais. Ir būtent tai dabar gali nutikti. Praėjusią savaitę keturi Rusijos kariniai palydovai pakeitė savo orbitas taip, kad atsidūrė pavojingai arti suomių ir amerikiečių bendrovės ICEYE radiolokacinio palydovo – to paties, kuris jau daugiau nei trejus metus tiekia Ukrainos kariams kritines žvalgybines nuotraukas.

Ką tiksliai padarė rusų kosminiai aparatai? Jie atliko vadinamąjį plokštumos keitimo manevrą – tai operacija, kuriai reikia milžiniškų degalų kiekių. Keturi palydovai pakeitė savo skrydžio kampą pusiaujo atžvilgiu mažiau nei vienu laipsniu, tačiau šis menkas pokytis pareikalavo tiek energijos, kiek būtų reikėję pakelti orbitą daugiau nei 160 kilometrų. Rusijos kosmoso pajėgos sąmoningai išleido brangius resursus tam, kad priartėtų prie vieno konkretaus taikinio.

ICEYE – akys, be kurių Ukraina būtų akla

ICEYE nėra eilinė palydovų kompanija. Tai suomių įkurta, bet iš esmės tarptautinė įmonė, gaminanti radiolokacinius palydovus, gebančius fotografuoti Žemę bet kokiu oru – per debesis, naktį, per dūmus. Tradiciniai optiniai palydovai tampa beverčiai, kai virš mūšio lauko pakimba tiršti debesys. ICEYE radarai mato viską – jie siunčia radijo bangas ir pagal jų atspindžius rekonstruoja trimatį paviršiaus vaizdą.

Būtent šie duomenys leido Ukrainai pernai tiksliai smogti rusų kariniams objektams giliai užnugaryje. Įmonės vadovas Rafalas Modrzewskis pernai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – tai buvo daugiau nei protokolinis vizitas, tai buvo pripažinimas, kad be ICEYE karo eiga galėjo būti kitokia.

Dabar virš ICEYE-X36 palydovo, skriejančio maždaug 547 kilometrų aukštyje polinėje orbitoje, pakibo keturi rusiški Kosmos-2610, 2611, 2612 ir 2613 aparatai. Jie buvo paleisti balandžio 16 dieną iš Plesecko kosmodromo šiaurinėje Rusijoje. Atstumas tarp jų ir ICEYE dabar siekia vos 500 metrų – kosminiais masteliais tai ne atstumas, o intymus artumas, kai abu objektai lekia maždaug 28 000 kilometrų per valandą greičiu. Dar vienas rusiškas palydovas iš to paties paleidimo atlieka panašius manevrus, kad prisijungtų prie grupuotės.

Špokos žvangesys ar tikra grėsmė?

Šiuos manevrus penktadienį atskleidė Gregas Gillingeris, buvęs JAV karinių oro pajėgų kosminės žvalgybos karininkas. Dabar jis dirba privačioje žvalgybos įmonėje Integrity ISR ir savo naujienlaiškyje pateikė atvirųjų orbitos stebėjimo duomenų analizę. Jo išvada nedviprasmiška: rusai ne šiaip praskrido pro šalį – jie specialiai ir sąmoningai priartėjo, išleisdami tam brangius manevrinius degalus.

Tačiau ne visi analitikai mato čia egzistencinę grėsmę. Vienas atsargos JAV karinis kosmoso pareigūnas naujienų portalui Ars Technica sakė, kad tai gali būti "bukos špagos žvangesys" – rusai demonstruoja raumenis neturėdami realių pajėgumų sukelti žalos. Vis dėlto Gillingeris pabrėžia: esant tokiam mažam atstumui, rusams užtektų "nežymių palydovų ekscentriciteto ir vidutinio aukščio korekcijų", kad jie priartėtų dar arčiau – potencialiai iki susidūrimo.

Ir tai nėra pirmas toks epizodas. Rusijos strateginiai bombonešiai reguliariai priartėja prie JAV ir Europos oro erdvės provokuodami naikintuvų pakilimus. Dabar ta pati priekabiavimo taktika persikėlė į kosmosą. Prieš kelis mėnesius rusų kariniai palydovai jau sekė JAV žvalgybinius aparatus žemojoje orbitoje.

Tuo tarpu Rusijos karinis kosminis potencialas nėra menkas. 2021 metais Maskva jau demonstravo priešpalydovinę raketą, sunaikindama savo paties nebeveikiantį palydovą Kosmos-1408. Tuomet susidarė tūkstančiai šiukšlių fragmentų, kurie privertė Tarptautinės kosminės stoties įgulą slėptis prieglobsčio kapsulėse. Tai buvo pirmas signalas, kad Kremlius žiūri į kosmosą kaip į dar vieną mūšio lauką – ir nesivaržo demonstruoti, jog turi ginklų ten veikti.

Šįkart metodas kitoks – švelnesnis, tačiau ne mažiau pavojingas. Vietoje sprogdinimo rusai renkasi orbitinį persekiojimą. Pagal Gillingerio analizę, Kosmos-2610–2613 serijos palydovai gali būti inspekciniai aparatai, oficialiai skirti "techninei diagnostikai kosmose", bet realiai galintys fotografuoti, trikdyti signalus ar net užblokuoti taikinio ryšio kanalus. O penktasis tos pačios grupės palydovas, kuris jau pradėjo panašius manevrus, rodo kad ši operacija dar nesibaigė.

Kodėl Lietuva turėtų atkreipti dėmesį

Lietuvos skaitytojui ši istorija svarbi keliais pjūviais. Pirma, ICEYE duomenimis remiasi ne tik JAV ar Ukraina – jais naudojasi ir Europos vyriausybės. Jei Rusijai pavyktų sutrikdyti šios įmonės veiklą, nukentėtų visas NATO rytinis flangas, įskaitant Lietuvos žvalgybinius pajėgumus, kurie neturi nuosavų palydovų.

Antra, kosminis karas jau nebe fantastika. 2024 metais Rusija oficialiai įspėjo, kad komerciniai palydovai, padedantys Ukrainai, gali tapti "teisėtais kariniais taikiniais". Šiandien matome, kad grasinimai pereina į veiksmus – kol kas ne smūgius, bet pavojingą artumą, kuris gali virsti incidentu bet kurią akimirką.

Galiausiai, ši istorija atskleidžia naują priklausomybės rūšį. Šiuolaikinis karas nebeįmanomas be kosmoso – palydovinė žvalgyba, ryšiai ir navigacija yra centrinis nervas, o ne pagalbininkas. Ir kai sąjungininkų akys danguje tampa taikiniu, tai paliečia mus visus – nuo kariuomenės vadovybės iki paprastų piliečių, kurių saugumas priklauso nuo informacijos, gaunamos iš orbitos.