Internetas yra pasaulinis „tinklų tinklas“ — milijardai įrenginių, sujungtų per milijonus nepriklausomų tinklų, kurie visi bendrauja pagal vieną bendrą taisyklių rinkinį, TCP/IP protokolus. Jo nevaldo vienas asmuo, įmonė ar valstybė. Ir svarbiausia, ką dažnai painioja: internetas nėra tas pats kas žiniatinklis (World Wide Web). Internetas yra infrastruktūra, o žiniatinklis — tik viena ant jos veikianti paslauga, kaip ir el. paštas ar vaizdo skambučiai.

Internetas tai ne žiniatinklis

Internetas — tai fizinė ir loginė „santechnika“: laidai, maršrutizatoriai ir taisyklės. Žiniatinklis — tai nuorodomis susietų puslapių rinkinys, kurį atveriate naršyklėje per HTTP. Istorija tai paaiškina: TCP/IP protokolus dar 8-ajame dešimtmetyje sukūrė Vintas Cerfas ir Bobas Kahnas, o žiniatinklį 1989 m. CERN’e išrado Timas Berners-Lee — net 15 metų vėliau. Todėl sakyti, kad Berners-Lee „išrado internetą“, būtų klaida.

Kaip duomenys keliauja: paketai ir TCP/IP

Duomenys siunčiami ne vientisu srautu, o suskaidyti į mažus paketus, kurių kiekvienas tinkle nukreipiamas atskirai ir surenkamas paskirties vietoje. Būtent tai daro internetą atsparų — paketai gali rinktis skirtingus kelius ir apeiti gedimus.

// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →

Bendra „kalba“ yra TCP/IP: IP rūpinasi adresavimu ir pristatymu, o TCP — patikimumu (paketų tvarka, pamestų persiuntimu). Kiekvienas įrenginys turi IP adresą — unikalų skaitmeninį identifikatorių. Senesnis IPv4 (pvz. 142.250.190.78) turi tik apie 4,3 mlrd. adresų ir jie išseko; todėl pereinama prie IPv6, kuris jų turi praktiškai neribotai. 2026 m. IPv6 jau peržengė 50 % ribą — daugiau nei pusė „Google“ srauto pasiekiama būtent juo.

Maršrutizatoriai, tiekėjai ir povandeniniai kabeliai

Maršrutizatoriai — tai specializuoti kompiuteriai, skaitantys paketo paskirties IP ir persiunčiantys jį tinkama kryptimi, tarsi paštas, rūšiuojantis laiškus. Interneto tiekėjai (ISP) sujungia jūsų namus su platesniu tinklu ir tarpusavyje. O didžiausią dalį tarpžemyninio srauto — daugiau nei 99 % — neša ne palydovai, o povandeniniai kabeliai: jų pasaulyje nutiesta 600 ir daugiau. Baltijos jūroje pastaraisiais metais įvykę kabelių pažeidimai pavertė šią „nematomą“ infrastruktūrą ir saugumo klausimu.

DNS: kaip vardas tampa adresu

Žmonės įsimena „iblog.lt“, o mašinoms reikia IP adreso. DNS yra interneto „telefonų knyga“, verčianti vieną į kitą. Užklausa keliauja per kelis serverius: rekursyvus serveris (jūsų tiekėjo arba 1.1.1.1 / 8.8.8.8) klausia šakninio serverio, šis nukreipia į .lt TLD serverį, o tas — į autoritetinį domeno serverį, kuris ir grąžina IP. Atsakymai laikinai įsimenami (talpinami), tad dauguma užklausų net nepasiekia šakninio serverio.

Žiniatinklio sluoksnis: HTTP, HTTPS ir naršyklės

Naršyklė siunčia HTTP užklausą („duok man šį puslapį“), o serveris grąžina atsakymą (HTML, CSS, „JavaScript“, vaizdus), kurį naršyklė atvaizduoja. HTTPS — tai HTTP, apgaubtas TLS šifravimu: jis užšifruoja srautą ir patvirtina serverio tapatybę per sertifikatą. 2026 m. tai standartas, o įprastą HTTP naršyklės žymi kaip nesaugų. Naujausia karta — HTTP/3 per QUIC: jis sujungia ryšio ir šifravimo „rankų paspaudimą“ į vieną žingsnį, todėl puslapiai užsikrauna greičiau, ypač mobiliajame ryšyje. Kaip naršymas keičiasi toliau, rašome ir apie naršyklių karus 2026.

Kas valdo internetą?

Niekas — bent jau ne taip, kaip įmonė valdo pastatą. Jis veikia, nes visi savanoriškai laikosi tų pačių taisyklių, o bendrus išteklius koordinuoja kelios tarptautinės ne pelno organizacijos: ICANN/IANA tvarko domenų vardus ir IP adresų erdvę, regioniniai registrai (RIR) paskirsto IP adresų blokus (Europai — RIPE NCC), o IETF kuria techninius standartus.

Kas vyksta, kai įvedate „iblog.lt“

  1. DNS paieška — naršyklė per rekursyvų serverį suranda „iblog.lt“ IP adresą.
  2. Ryšys ir šifravimas — užmezgamas TCP ryšys ir TLS šifravimas (arba viskas iškart per QUIC vienu žingsniu).
  3. HTTP užklausa — užšifruotu ryšiu naršyklė paprašo puslapio.
  4. Atsakymas — serveris arba artimiausias CDN tinklo serveris grąžina HTML ir kitus failus.
  5. Atvaizdavimas — naršyklė surenka puslapį, kurį matote. Visa tai paprastai trunka mažiau nei sekundę.

Dažnai užduodami klausimai

Kuo skiriasi internetas ir žiniatinklis (World Wide Web)?
Internetas yra infrastruktūra – pasaulinis tinklų tinklas. Žiniatinklis yra tik viena ant interneto veikianti paslauga: nuorodomis susietų puslapių rinkinys, atveriamas naršyklėje per HTTP. El. paštas ir vaizdo skambučiai irgi veikia internete, bet nėra žiniatinklis.
Kas yra IP adresas?
Unikalus skaitmeninis kiekvieno prie interneto prijungto įrenginio identifikatorius, pagal kurį duomenų paketai randa kelią. IPv4 atrodo kaip 142.250.190.78, IPv6 – kaip 2001:db8::1.
Kas yra DNS?
Interneto „telefonų knyga“, verčianti domenų vardus (iblog.lt) į IP adresus. Užklausa keliauja per rekursyvų, šakninį, TLD (.lt) ir autoritetinį serverį.
Kam priklauso internetas?
Niekam. Jis veikia decentralizuotai: visi laikosi tų pačių protokolų, o bendrus išteklius koordinuoja ne pelno organizacijos – ICANN/IANA (vardai ir numeriai), RIR (IP adresai; Europai RIPE NCC) ir IETF (standartai).
Kuo HTTPS skiriasi nuo HTTP?
HTTPS yra HTTP su TLS šifravimu: duomenys užšifruojami ir patvirtinama serverio tapatybė per sertifikatą. 2026 m. tai standartas, o įprastą HTTP naršyklės žymi kaip nesaugų.
Kas yra IPv6 ir kodėl jo reikia?
Naujesnė IP adresų versija. IPv4 turi tik ~4,3 mlrd. adresų ir jie išseko; IPv6 jų turi praktiškai neribotai. 2026 m. IPv6 jau peržengė 50 % ribą „Google“ matavimais.

Šaltiniai

  1. How does the Internet work?MDN Web Docs
  2. What is DNS?Cloudflare
  3. Submarine cable frequently asked questionsTeleGeography
  4. IPv6 adoption statisticsGoogle
  5. What are QUIC and HTTP/3?F5