JK premjeras: socialiniai tinklai daro vaikus nelaimingus – draudimas iki 16 metų

Yra vienas dalykas, kurio technologijų milžinai niekada nesakys garsiai, bet kurį jau seniai žino kiekvienas tėvas: socialiniai tinklai nėra sukurti vaikams. Jų verslo modelis remiasi dėmesio išlaikymu – kuo ilgiau, tuo geriau. O paauglio smegenys, dar tik formuojančios savikontrolės mechanizmus, yra tobulas taikinys begaliniam slinkimui. Dabar Jungtinė Karalystė nusprendė pasakyti tai, ko kompanijos nesako – ir ėmėsi veiksmų, kurie, jų pačių žodžiais, „eina toliau nei bet kuri kita šalis".

2026 metų birželį ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė apie visišką socialinių tinklų draudimą vaikams iki 16 metų. Draudimas apims „Snapchat", „TikTok", „YouTube", „Instagram", „Facebook" ir „X". Pranešimų programėlės kaip „WhatsApp" ir „Signal" kol kas lieka už draudimo ribų. Bet tai tik pradžia.

„Ar mes tikrai tikime, kad socialiniai tinklai sukuria laimingą aplinką mūsų vaikams? Ar tikrai tikime, kad tai vieta, kur jie gali jaustis saugūs?" – spaudos konferencijoje klausė Starmeris. Ir pats atsakė: „Manau, man net nereikia atsakyti į šiuos klausimus." Jo retorika nebuvo atsitiktinė – ji atspindi dešimtmečius trukusį visuomenės nusivylimą technologijų kompanijų savireguliacija.

Starmeris neslėpė pykčio: „Kiekvienas tėvas tai mato savo akimis. Socialiniai tinklai daro vaikus nelaimingus. Jie palengvina priekabiavimą ir patyčias, kenkia psichinei sveikatai, rodo pavojingą turinį, nes būtent tai prikausto dėmesį. Jie sukurti taip, kad sukeltų priklausomybę – žinoma, kad taip. Funkcijos kaip begalinis slinkimas sukurtos tam, kad užrakintų jus valandoms."

Tačiau tikrasis smūgis slypi ne vien socialiniuose tinkluose. Kartu su draudimu JK vyriausybė paskelbė priemones, kurios ribos vaikų galimybę kalbėtis su nepažįstamaisiais internetiniuose žaidimuose, naudotis tiesioginėmis transliacijomis ir – kas ypač aktualu dirbtinio intelekto eroje – bendrauti su „romantiniais kompanionų pokalbių robotais". Pastariesiems bus nustatytas minimalus 18 metų amžius. DI įrankiams, kurie nėra specializuoti pokalbių robotai, bet turi „intymias funkcijas", jos turės būti apribotos nepilnamečiams.

Technologijų sekretorė Liz Kendall buvo dar tiesesnė: „Technologijų kompanijos turėjo begalę progų apsaugoti vaikus, bet jos nieko nepadarė. Štai kodėl mes atimame galią iš technologijų milžinų ir grąžiname ją tėvams."

Tai nebuvo tušti žodžiai. Vyriausybė jau pavedė ryšių reguliuotojui „Ofcom" nustatyti geriausius amžiaus patikrinimo mechanizmus. JK nuo praėjusios vasaros, remdamasi Saugumo Internete Aktu (Online Safety Act), jau reikalauja amžiaus patikros tam tikrose svetainėse – paprastai tai atliekama per kredito kortelės duomenis, vyriausybės ID arba veido nuskaitymą amžiui įvertinti. Dabar šie reikalavimai išsiplės radikaliai.

Ir tai dar ne pabaiga. Vyriausybė taip pat svarsto „naktines komendanto valandas" ir „begalinio slinkimo pertraukas" nepilnamečiams. Apie tai planuojama paskelbti jau kitą mėnesį. Įstatymo projektą parlamentui ketinama pateikti iki metų pabaigos, o pirmosios taisyklės galėtų įsigalioti nuo 2027 metų pavasario.

JK seka Australijos pėdomis – pastaroji jau įgyvendino panašų draudimą. Tačiau britų versija yra platesnė: ji apima ne tik socialinius tinklus, bet ir žaidimus, transliacijas, DI pokalbių robotus. Tai ambicingiausia tokio pobūdžio reguliacija pasaulyje.

Žinoma, kyla klausimas dėl įgyvendinimo. Amžiaus patikrinimas internete yra techniškai sudėtingas ir kelia privatumo klausimų – niekas nenori įkelti savo paso į kiekvieną svetainę. Be to, paaugliai istoriškai yra meistriškai apeidavę bet kokius amžiaus apribojimus. Visgi vyriausybės pozicija aiški: geriau netobula apsauga nei jokios.

Socialinių tinklų kompanijos kol kas oficialiai nereagavo, tačiau užkulisiuose pramonė jau ruošiasi kovai. Joms tai ne tik reguliacinis, bet ir egzistencinis klausimas – paaugliai yra viena vertingiausių auditorijų reklamos rinkoje.

Tuo tarpu tėvų reakcijos varijuoja nuo palengvėjimo iki skepticizmo. Vieni sako „pagaliau", kiti klausia, kaip valstybė ketina kontroliuoti tai, ko patys tėvai nesugeba. Bet viena aišku – pokalbis apie vaikų ir technologijų santykį pasiekė lūžio tašką. Ir jį pasiekė ne Silicio slėnyje, o vyriausybių kabinetuose.

Įdomu tai, kad britų sprendimas ateina tuo metu, kai moksliniai duomenys apie socialinių tinklų poveikį vaikams tampa vis konkretesni. 2024 metais paskelbtas „Ofcom" tyrimas parodė, kad britų vaikai vidutiniškai praleidžia 4 valandas per dieną socialiniuose tinkluose – dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Dar svarbiau – kas trečias 8–15 metų vaikas teigė matęs turinį, kuris privertė jaustis nesaugiai ar nepatogiai. Tuo pačiu metu NHS duomenys fiksavo, kad per pastaruosius penkerius metus vaikų psichikos sveikatos sutrikimų kreipimųsi skaičius išaugo 40 procentų. Tai nėra paprasta koreliacija, kurią galima numoti ranka.

Taip pat verta pastebėti, kad draudimas paliečia ne tik pačius tinklus, bet ir jų algoritmus. Vyriausybė aiškiai pasakė: problema yra ne vien turinys, o mechanizmai – begalinis slinkimas, personalizuotos rekomendacijos, pranešimų sistema, kuri sukurta išlaikyti dėmesį bet kokia kaina. Tai pirmas kartas, kai valstybė taip tiesiai nusitaikė ne į turinio moderavimą, o į pačią platformų architektūrą. Jei britų eksperimentas pavyks, jis gali tapti šablonu dešimtims kitų šalių – įskaitant ES nares, kurios jau dabar ieško būdų, kaip apriboti „dėmesio ekonomikos" poveikį nepilnamečiams.