Elonas Muskas pralaimi DI lenktynes: 'Grok' JAV vyriausybėje naudoja vos trys agentūros

Milijardai investicijų, 200 milijonų dolerių Pentagono kontraktas, IPO pažadai apie 28,5 trilijono dolerių rinką — ir vis tiek Elono Musko DI chatbotas „Grok" atsiduria ten, kur niekas nenori būti: giliai konkurentų šešėlyje.

Nauja „Reuters" ataskaita rodo, kad „Grok" ir jo kūrėja „xAI" praktiškai nematomi JAV vyriausybės DI naudojimo įrašuose. Iš daugiau nei 400 atvejų, kuriuose federalinės agentūros nurodė konkretų DI tiekėją, Musko įmonė pasirodė tik tris kartus. Ir visi trys — elementariems dalykams: dokumentų rengimui ir socialinių tinklų priežiūrai. Visada greta konkurentų — „Microsoft", „OpenAI".

Palyginimui: „OpenAI" modeliai figūravo daugiau nei 230 atvejų. „Google" ir „Anthropic" — dešimtimis kartų. Net ambicingesniuose vyriausybės DI projektuose su mažesniu vartotojų skaičiumi „Grok" tepasirodė tris kartus: du — eiliniams administraciniams uždaviniams Rinkimų pagalbos komisijoje, vienas — dokumentų santraukoms Lawrence'o Livermore'o nacionalinėje laboratorijoje.

Tai ne tik sausi skaičiai. Tai diagnozė.

2026 metų gegužės 22 dieną paskelbta „Reuters" analizė remiasi dviem atskirais federaliniais registrais: vienu, fiksuojančiu daugiau nei 400 DI naudojimo atvejų su konkrečiais tiekėjais, ir kitu, apimančiu ambicingesnius projektus su mažesniu vartotojų ratu. Abiejuose „Grok" — statistinė klaida. Tuo tarpu Musko retorika apie tai, kad jo DI yra „maksimaliai tiesos siekiantis", kol kas atrodo kaip atsakymas į klausimą, kurio niekas neuždavė.

Kodėl „Grok" stringa?

„Reuters" kalbinti Pentagono šaltiniai sako tiesiai: „Grok" — „tiesiog ne geriausias modelis rinkoje". Pentagono darbuotojai renkasi „Gemini" arba „Claude". Vieši DI modelių reitingai patvirtina šį vertinimą: „Anthropic", „Google" ir „OpenAI" dominuoja viršūnėse, o „Grok" retai kada patenka į dešimtuką — išskyrus atsitiktines vaizdo ar vaizdo įrašų kategorijas.

Tai nėra subjektyvi nuomonė. Lyginamieji testai, tokie kaip LMSYS Chatbot Arena, kuriuose tikri vartotojai aklai vertina modelių atsakymus, nuosekliai rodo „Grok" žemiau pirmo penketuko. O vyriausybiniam naudojimui patikimumas yra viskas — agentūros negali rizikuoti modeliu, kuris vieną dieną atsako teisingai, o kitą — haliucinuoja.

Problema Musko naratyvui yra ne tik techninė, bet ir reputacinė. Jis metų metus gyrėsi, kad kuria „tiesos siekiantį" DI, sąžiningesnį už politiškai korektiškus konkurentus. Realybėje „Grok" tapo dar vienu chatbotu — tik silpnesniu.

Padėtį daro dar keblesnę tai, kad „SpaceX" šių metų pradžioje absorbavo „xAI". Raketų bendrovės IPO dokumentai rodo, kad DI — ir konkrečiai „Grok" — yra investuotojams pateikiamo pasakojimo centre. „SpaceX" teigia identifikavusi „didžiausią praktiškai pasiekiamą adresuojamą rinką žmonijos istorijoje" — stulbinančius 28,5 trilijono dolerių. Tiesa, jokio tvarkaraščio, kada ši rinka bus pasiekta, nėra.

Tai klasikinis Musko scenarijus: didžiuliai pažadai, prieštaringa realybė. „SpaceX" revoliucionizavo raketų pramonę, „Tesla" — elektromobilių. Bet DI lenktynėse formulė kol kas nesuveikė. „Grok" ne tik neaplenkė konkurentų — jis net neatsistojo į tą pačią starto liniją.

Dalį kaltės galima suversti laikui. „xAI" įkurta tik 2023-iaisiais — trimis metais vėliau nei „OpenAI" pradėjo rimtai investuoti į GPT. DI srityje trys metai yra amžinybė. Tačiau tai nepaaiškina, kodėl „Anthropic", įkurta maždaug tuo pačiu metu kaip „OpenAI", sugebėjo tapti lygiaverčiu varžovu, o „Grok" vis dar velkasi uodegoje. Laikas — ne pasiteisinimas, kai konkurentai tą pačią distanciją įveikė greičiau.

Ar tai reiškia, kad „xAI" istorija baigta? Vargu. 200 milijonų dolerių Pentagono kontraktas ir leidimas veikti įslaptintuose tinkluose rodo, kad vyriausybė bent jau laiko duris atviras. Be to, „SpaceX" absorbcija suteikia „xAI" prieigą prie resursų, apie kuriuos dauguma startuolių gali tik pasvajoti.

Vis dėlto DI rinkoje resursai — ne viskas. „Anthropic" sugebėjo aplenkti milžinus su mažesniu biudžetu, bet geresniu produktu. „Grok" atveju problema, regis, yra gilesnė nei finansavimas. Modelis tiesiog nėra pakankamai geras, ir šią spragą sunku užmaskuoti rinkodara.

„Reuters" ataskaita taip pat atskleidžia įdomų kontrastą tarp to, ką Muskas sako viešai, ir to, kas vyksta realiai. Jis nuolat kaltina „OpenAI" ir „Google" politiniu šališkumu, tačiau federalinės agentūros — institucijos, kurios teoriškai turėtų būti jautriausios šališkumui — renkasi būtent tuos „šališkus" modelius. Veiksmai kalba garsiau nei tviterio įrašai.

O tuo tarpu „SpaceX" laukia IPO — turbūt didžiausias šiais metais. Ir jame DI istorija yra centrinė. Jei investuotojai pradės lyginti „Grok" su tikrove, o ne su pažadais, ta 28,5 trilijono vertė gali pradėti atrodyti ne kaip ambicija, o kaip iliuzija.

Galiausiai „Grok" istorija yra priminimas, kad DI rinkoje lojalumas prekės ženklui neegzistuoja. Vyriausybės darbuotojai renkasi tai, kas veikia. Kūrėjai renkasi tai, kas geriau programuojasi. Vartotojai renkasi tai, kas duoda tikslesnius atsakymus. „Tiesos siekimas" kaip rinkodaros šūkis atsimuša į sieną, kai konkurento modelis tiesiog atsako teisingiau.