„Apple" meta iššūkį JAV vyriausybei: kodėl 14 agentūrų slepia dokumentus antimonopolinėje byloje?

Kai prieš daugiau nei metus JAV teisingumo departamentas pradėjo antimonopolinę bylą prieš „Apple", iš pažiūros tai buvo dar vienas valdžios ir technologijų milžinės susirėmimas. Tačiau dabar, 2026 metų gegužę, byla įgavo keistą posūkį: „Apple" teigia, kad ta pati valdžia, kuri ją kaltina antikonkurencine veikla, atsisako pateikti dokumentus, galinčius įrodyti priešingai.

Ko „Apple" prašo ir kodėl negali gauti

„Apple" advokatai kreipėsi į federalines agentūras pagal dvi teisines procedūras — „Rule 34", reglamentuojančią dokumentų pateikimą iš bylos šalių, ir „Rule 45", leidžiančią reikalauti dokumentų iš trečiųjų šalių. Problema ta, kad JAV teisingumo departamentas, būdamas ir ieškovas, ir vyriausybės atstovas, atsisako perduoti dokumentus nepriklausomai nuo to, kuri taisyklė taikoma.

Anot „Apple" pateiktų teismui dokumentų, „Jungtinės Valstijos atsisakė pateikti bent vieną dokumentą iš atitinkamų agentūrų, o tuo tarpu vertė „Apple" bėgioti ratais". Vyriausybės pozicija, pasak bendrovės, nuolat keitėsi — iš pradžių buvo pateikti vieni procedūriniai prieštaravimai, vėliau, kai „Apple" juos išsprendė, atsirado nauji.

Visa tai primena žaidimą, kuriame taisyklės keičiamos vidury partijos. Ir jei kalbėtume ne apie trilijoninės vertės technologijų bendrovę, o apie mažesnį atsakovą, procesiniai vilkinimai galėtų tapti bylos baigtį lemiančiu veiksniu.

Kas slepiasi už 14-os agentūrų durų

„Apple" nusitaikė ne į visus 444 federalinius padalinius, o tik į keturiolika. Tai ne atsitiktinis pasirinkimas — bendrovė sąmoningai susiaurino užklausą, kad išvengtų kaltinimų dėl pernelyg plataus ar apsunkinančio prašymo. Tarp šių agentūrų gali būti tokios institucijos kaip Nacionalinis standartų ir technologijų institutas, Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros apsaugos agentūra ar Valstybės departamento kibernetinio saugumo padalinys — visos jos turi savo saugumo reikalavimus ir praktikas, kurios galėjo nepriklausomai pripažinti „Apple" požiūrio į saugumą vertę.

Pagrindinis „Apple" argumentas yra logiškas: jei federalinės agentūros savarankiškai pripažino „Apple" saugumo, privatumo, kainodaros ar programėlių kūrimo praktikų pranašumus, tuomet vyriausybės teiginiai apie antikonkurencinius „iPhone" veiksmus tampa silpnesni. Kitaip tariant, viena vyriausybės ranka galimai gyrė tai, ką kita dabar vadina neteisėta.

Tai nėra vien teisinė gudrybė. Jei, pavyzdžiui, Gynybos departamentas naudoja „iPhone" dėl jo saugumo architektūros pranašumų, o tuo pat metu Teisingumo departamentas teigia, kad ta pati architektūra yra antikonkurencinė — atsiranda akivaizdus prieštaravimas, kurį „Apple" nori išnaudoti teisme.

Kodėl tai svarbu ne tik „Apple"

Ši byla — tai ne vienos bendrovės kova su valdžia. Tai testas, kiek toli gali nueiti JAV antimonopolinės institucijos reguliuodamos technologijų sektorių, ir kiek procesinių ginklų jos gali panaudoti prieš atsakovą. „Apple" strategija — priversti vyriausybę žaisti pagal tas pačias įrodymų atskleidimo taisykles, kurių ji reikalauja iš kitų.

Europos kontekste ši byla taip pat reikšminga. Europos Komisija jau ne kartą yra skyrusi „Apple" baudas ir reikalavusi atverti savo ekosistemą. Jei JAV teisme paaiškėtų, kad federalinės agentūros laikė „Apple" saugumo praktikas teisėtomis ar net pageidautinomis, tai galėtų tapti argumentu ir Europos bylose. Ir atvirkščiai — jei „Apple" pralaimėtų JAV, Europos reguliuotojai gautų dar vieną precedentą griežtesniems veiksmams.

Kas toliau

Teismas dar turės nuspręsti, ar vyriausybė privalo pateikti prašomus dokumentus. Jei teisėjas įpareigos agentūras bendradarbiauti, „Apple" gaus prieigą prie medžiagos, kuri gali iš esmės pakeisti bylos toną. Jei ne — bendrovė turės gintis neturėdama potencialiai naudingų įrodymų, kurie, jos teigimu, egzistuoja.

Kad ir kokia būtų baigtis, šis epizodas jau dabar atskleidžia fundamentalią problemą: kai vyriausybė yra ir ieškovas, ir vartų sargas prie įrodymų, sąžiningo proceso ribos tampa neaiškios. Tai nepatogi tiesa, kurią „Apple" advokatai iškėlė į dienos šviesą.