Vienas rytas — ir matematikos mokslo pasaulis atsibunda kitoks nei vakar. „OpenAI" per vieną smūgį išmetė į viešumą beveik 400 dirbtinio intelekto sugeneruotų matematikos rezultatų, išdėstytų daugiau nei 719 rankraščių. Netikėjimo, susižavėjimo ir nerimo miksą mokslininkai apibūdino žodžiais „stulbinama", „užvaldanti", „neregėta" ir „tyra beprotybė".
Mastas toks, kad net elementariai peržvelgti medžiagą reikia valandų. Vien pereiti maždaug 40 puslapių turinį ir santraukas kai kuriems tyrėjams prireikė beveik valandos. „Vien perskaityti visą santraukų sąrašą — jau užvaldanti patirtis", — pripažino Konektikuto universiteto matematikos profesorius Álvaro Lozano-Robledo. Rezultatai apima kombinatoriką, kelias geometrijos šakas, skaičių teoriją, algebrą, topologiją, tikimybes ir statistinę mechaniką bei matematinę fiziką.
Čia ir glūdi didžiausia problema. Tik dalis rankraščių yra formalizuota „Lean" programavimo kalba — tai įrankis, leidžiantis kompiuteriu patikrinti, ar įrodymas logiškai teisingas. „OpenAI" prisipažino, kad rezultatai yra skirtinguose patikros etapuose, o formalizuota tik maždaug 42 % — 300 pagrindinių rezultatų iš 719 rankraščių. Kitaip tariant, didžioji dalis medžiagos dar gali būti klaidinga, ir mokslininkai turi patys atskirti tikrus rezultatus nuo šiukšlių.
// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →Kai kurie rezultatai jau klaidinti. Iki spalio 8 d. „OpenAI" paskelbė pataisymus daugiau nei keliolikai rankraščių, o tris iš viso pašalino dėl ženklo klaidos, kuri, įmonės teigimu, paneigia argumentą. Bendrovė taip pat atskleidė, kad jos modelis bandė išspręsti daugiau nei 4 000 problemų, o vienam rezultatui gauti vidutiniškai prireikė apie tris valandas „ChatGPT Pro" skaičiavimų.
Nerimą kursto ir klausimas, kas toliau. Mokslininkai baiminasi, kad „OpenAI" nelauks, kol jie viską įvertins, o jau netrukus paskelbs dar daugiau. Kai kurie tyrėjai pastebėjo, kad dalis rezultatų rodo „OpenAI" taikantis į Yang-Mills teoriją — matematinį pagrindą, kuriuo remiasi didelė dalis dabartinės dalelių fizikos, ir jos neišspręstą masės tarpo problemą, vieną iš septynių tūkstantmečio premijos uždavinių.
Tai keičia ir pačios profesijos ritmą. Kol kas nėra aišku, kur šiame naujame peizaže atsidurs patys matematikai. Jei dirbtinis intelektas dabar staiga išnyktų, kaip ateiviai, atskridę ir vėl išvykę, mokslininkai, pasak vieno jų, dar dešimt metų bandytų suprasti, ką jis paliko. O kol kas jų laukia ilgas, lėtas tikrinimo darbas.
