„Apple“ sulenkiamas „iPhone“ neišspręs visų senų problemų

„Apple“ sulenkiamas „iPhone“ dar neišėjo, bet apie jį kalbama taip, lyg jau būtų aišku, kad jis išspręs visas sulenkiamų telefonų bėdas. Taip paprastai nebūna. Jeigu „Apple“ tikrai įžengs į šią rinką, ji greičiausiai padarys vieną dalyką labai gerai, suves viską į gražų, patogų ir aiškų produktą. Bet keli seni kompromisai vis tiek liks. Ir būtent jie svarbiausi žmogui, kuris telefoną naudoja ne pristatymui, o kasdienai.

Didžiausias klausimas čia vis dar labai paprastas, kas nutiks vidiniam ekranui. Sulenkiami telefonai iki šiol gyvena su minkštesniu paviršiumi, kuris neatsilieka nuo įprasto stiklo pagal atsparumą įbrėžimams. Tai nėra smulkmena. Jei ekranas jautresnis, vartotojas pradeda gyventi atsargiau: mažiau kiši telefoną į kišenę su raktais, labiau žiūri, kur padedi, bijai kiekvieno prisilietimo nagais. Jei „Apple“ pasirinks tokį pat kompromisą, stebuklo nebus. Gali būti tvarkingesnė konstrukcija, gali būti mažiau matomas sluoksnis, bet pati logika nesikeičia.

Kitas dalykas, apie kurį dažnai kalbama per tyliai, yra apsauginė plėvelė ant vidinio ekrano. Daugelyje sulenkiamų telefonų jos nereikia tampyti ar nuiminėti pačiam. Net gamintojai sako tą patį, jei kyla problemų, eik į servisą. Tai labai žmogiška smulkmena, bet ji keičia vartotojo patirtį. Kai telefonas jau pradžioje prašo daugiau atsargumo, jis nebesijaučia kaip įprastas daiktas kišenėje. Jis jaučiasi kaip technika, kurią reikia prižiūrėti.

Tada yra kameros. Čia sulenkiami telefonai labai dažnai atsilieka nuo geriausių įprastų flagmanų. Ne todėl, kad inžinieriai tingi, o todėl, kad korpuse paprasčiausiai mažiau vietos dideliems sensoriams ir optikai. Jei „Apple“ pirmame sulenkiamame modelyje tikrai nuspręs taupyti vietą, rezultatas gali būti labai aiškus: puikus kasdienis vaizdas, bet ne tas pats, kas iš geriausio „Pro“ telefono. Ypač jei dingsta teleobjektyvas arba jo galimybės kuklesnės. Žmogui, kuris mėgsta fotografuoti toliau esančius objektus, tai bus svarbu iš karto.

Atsparumas vandeniui ir dulkėms irgi nėra mažas klausimas. Pastaraisiais metais sulenkiami telefonai tik po truputį artėja prie normalaus pasitikėjimo lygio. Vieni jau pasiekė rimtesnę apsaugą, kiti vis dar kompromisų zonoje. Ir čia „Apple“ negalės paprasčiausiai pasakyti, kad viskas išspręsta vien dizainu. Jeigu telefonas yra plonesnis, lengvesnis, gražesnis, dar nereiškia, kad jis staiga tampa daug atsparesnis. Dulkės, vanduo ir mechaninis nusidėvėjimas nėra reklamos priešai, jie yra tikri bandomieji poligonai.

Dar vienas svarbus dalykas yra pati raukšlė per ekraną. Kiekvienas, kas yra laikęs sulenkiamą telefoną rankoje, žino tą jausmą. Kartais ji beveik nesijaučia, kartais matosi tik tam tikru kampu, bet visiškai dingsta retai. Jei „Apple“ iš tiesų pateiks sklandesnį variantą, tai bus didelis žingsnis. Bet vartotojas turėtų žiūrėti į tai paprastai, mažesnė raukšlė nereiškia, kad problema išnyko. Tiesiog ji tampa mažiau erzinanti. Ir tai jau būtų daug, bet ne magija.

Yra dar vienas niuansas, apie kurį retai kalbama per pristatymus, šaltis. Sulenkiami ekranai ir mechanizmai ne visada elgiasi vienodai gerai žemose temperatūrose. Tai nėra tik techninis niuansas laboratorijai. Žiemą ar kelionėse telefonas veikia ant ribos kitaip nei šiltame kambaryje. Jei ekranas ilgaamžiškumo prasme jautresnis šalčiui, vartotojas tai pajus labai paprastai, mažiau pasitikėjimo, daugiau atsargumo, daugiau klausimų dėl ilgalaikio naudojimo.

Todėl visas šitas ažiotažas aplink „Apple“ sulenkiamą „iPhone“ man atrodo suprantamas, bet per daug optimistiškas. Taip, „Apple“ gali padaryti gražesnį sulenkiamą telefoną. Taip, gali sumažinti kai kuriuos senus sulenkiamų modelių trūkumus. Bet jei kalbame apie vidinį ekraną, kamerų kompromisus, apsaugą ir ilgaamžiškumą, pirmas modelis greičiausiai bus ne revoliucija, o labai geras, bet vis tiek kompromisinis startas.

Kitaip tariant, jei žmogus laukia sulenkiamo „iPhone“, verta laukti dėl smalsumo. Bet pirkti vien iš gandų dar anksti. Geriau žiūrėti ne į gražias vizualizacijas, o į tai, kas paaiškės po realių bandymų.

Dar vienas dalykas, kurio dažnai nesimato per pirmą įspūdį, yra kasdienė rutina. Sulenkiamas telefonas iš esmės prašo kitokio įpročio. Jis skatina dažniau jį atverti, patikrinti, ar nėra dulkių, nepalikti kur papuola, ilgiau galvoti prieš dedant į kišenę. Daugeliui žmonių tai nėra drama, bet tai keičia santykį su įrenginiu. Telefonas tampa ne tik ryšio priemone, o daiktu, kuriam reikia daugiau dėmesio. Apple gali tą dėmesį paslėpti gražiu dizainu, bet visiškai jo neištrins.

Ir galbūt čia yra tikroji esmė. Pirmas sulenkiamas „iPhone“ nebūtinai turi būti geriausias visame kame. Jam pakaktų būti pakankamai geram, kad žmonės pradėtų kalbėti, jog sulenkiamas formatas pagaliau tapo normalesnis. Tačiau jei tikroji kaina bus brangesnė priežiūra, ribotesnė kamera ir didesnė rizika kasdienėje eksploatacijoje, tada „Apple“ tiesiog įeis į rinką su labai tvarkingu, bet ne stebuklingu sprendimu.

Ir dar vienas labai praktiškas momentas, kurį verta prisiminti, pirmas modelis dažnai nulemia visos kategorijos nuotaiką. Jei pirmas bandymas bus per trapus, per brangus arba tiesiog nepatogus, žmonės ilgai kartos, kad sulenkiami telefonai dar „ne subrendę“. Jei pirmas bandymas bus tyliai geras, su mažiau erzelių nei tikėtasi, tada rinka apsisuks daug greičiau. Todėl šis pirmas „iPhone“ nėra tik dar vienas modelis. Tai ir testas, kiek Apple gali pakeisti visos kategorijos reputaciją.