2026 m. liepos 11 d. pasirodęs Wall Street Journal reportas rodo, kad Apple pernai galėjo išsisukti nuo daug skaudesnio smūgio, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė. Tuo metu Baltieji rūmai spaudė įvesti 100 proc. tarifus puslaidininkiams, o bendrovė bandė įtikinti Vašingtoną, kad toks žingsnis vienu ypu pabrangintų svarbiausius jos produktus.
Pasak reporto, Tim Cookas tuo metu derėjosi dėl išimties, ir Apple galiausiai ją gavo po pažado dar labiau didinti investicijas JAV. Būtent šiame kontekste į istoriją įsitraukė Intel: JAV administracija esą matė galimą susitarimą su šiuo lustų gamintoju kaip kelią, kuriuo Apple galėtų parodyti lojalumą vietinei gamybai ir kartu išvengti tarifų.
Vėliau Donaldas Trumpas viešai užsiminė, kad Apple pradės naudoti kai kuriuos Intel gaminamus lustus, o tai akimirksniu išjudino ir pačio Intel akcijų kainą. Svarbiausia čia ne pats politinis triukšmas, o labai žemiškas rezultatas: Apple tada neturėjo kelti kainų dėl importo tarifų puslaidininkiams. Vis dėlto istorija baigėsi ne visai taip švariai, nes sąskaitą vis tiek teko mokėti kitur — per visą pasaulį įsivažiavusį atminties mikroschemų trūkumą.
// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →Tai gerai primena, kad Apple kainodara dažnai priklauso ne nuo vieno produkto pristatymo, o nuo tyliai vykstančių derybų dėl gamybos, tiekimo ir politikos. Kai lustai tampa geopolitikos įrankiu, laimi tas, kas anksčiausiai susidera dėl vietos prie stalo.
