Vašingtonas nori teisės atšaukti bet kokį mokslo grantą. Be paaiškinimo.

Jei JAV mokslininkas šiandien laimėtų milijoninį grantą vėžio tyrimams, pagal naujas taisykles tas pats grantas rytoj galėtų būti atšauktas — be jokio paaiškinimo, vien dėl to, kad politinis paskirtasis nusprendė, jog tyrimas neatitinka „nacionalinio intereso".

Tai ne hipotetinis scenarijus. Gegužės 29 dieną JAV Biudžeto ir valdymo biuras (OMB) paskelbė oficialų taisyklių projektą, kuris iš esmės perrašo, kaip Amerikoje finansuojamas mokslas. Dokumentas prasidėjo kaip Donaldo Trumpo administracijos vykdomasis įsakas dar 2025-ųjų rugpjūtį, bet teismai jį blokavo — vykdomieji įsakai negali apeiti įstatymų be rimto pagrindimo. Dabar OMB sumanė apeisti teismus kitaip: sujungė tą patį įsaką su kitais administracijos prioritetais ir paleido per oficialią federalinių taisyklių kūrimo procedūrą.

Kas keičiasi: recenzentai tampa patariamuoju balsu

Iki šiol JAV mokslo finansavimas veikė dešimtmečiais šlifuotu principu: nepriklausomi recenzentai vertina paraiškų mokslinę kokybę, o agentūrų specialistai pagal tuos vertinimus skirsto pinigus. Tai pavertė Ameriką mokslo supervalstybe — nuo Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) iki Nacionalinio mokslo fondo (NSF), milijardai dolerių kasmet paskirstomi remiantis ekspertų nuomone.

Naujosios taisyklės tą sistemą apverčia aukštyn kojomis. „Recenzavimas lieka patariamuoju balsu ir nepakeičia agentūros diskrecijos", — rašoma dokumente. Praktiškai tai reiškia, kad politiniai paskirtieji turės paskutinį žodį, o jiems aiškiai nurodyta „įprastai nesiremti" recenzentų išvadomis.

Bet tai dar ne viskas. Dokumentas leidžia bet kuriai federalinei agentūrai atšaukti bet kokį grantą bet kuriuo metu, remiantis miglotu teiginiu, kad projektas neatitinka „nacionalinio intereso". Nėra apeliacijos mechanizmo, nėra reikalavimo pagrįsti sprendimą moksliniais argumentais. Tiesiog vienas politinis sprendimas — ir metų darbas nueina perniek.

Kultūriniai karai ateina į laboratorijas

Nors dokumentas save vadina grantų proceso suvienodinimu, jis persmelktas kultūrinių nuoskaudų. Vienoje vietoje teigiama, kad „federalinė finansinė parama neturi diskriminuoti pagal požiūrį", o kitoje — skundžiamasi, kad grantai „dažnai buvo naudojami propaguoti 'woke' politikos darbotvarkę". Vidinis prieštaravimas akivaizdus, bet jis dokumento nesustabdys.

Projektas taip pat draudžia finansuoti ištisas tyrimų kryptis, kurios priskiriamos kultūrinių karų temoms, riboja tarptautinį bendradarbiavimą ir blokuoja išlaidas tokiems rutininiams dalykams kaip mokslinių straipsnių publikavimas ar dalyvavimas konferencijose. Mokslininkui, kuris negali publikuotis, praktiškai neįmanoma išlikti akademinėje arenoje.

Iki šiol kiekviena agentūra — ar tai Energetikos departamentas, ar NASA — turėjo savo taisykles. OMB pateikdavo bendras gaires, bet niekas nesitikėjo, kad kosmoso agentūra laikysis tų pačių procedūrų kaip onkologinių tyrimų centras. Naujasis dokumentas keičia rekomendacinio pobūdžio gaires į privalomas taisykles ir reikalauja vienodumo ten, kur įvairovė buvo stiprybė.

Kaip atrodė pirmasis bandymas

2025-ųjų rugpjūtį, kai Baltieji rūmai pirmą kartą pabandė įvesti panašius pakeitimus vykdomuoju įsaku, mokslo bendruomenė sureagavo žaibiškai. Universitetų asociacijos, tyrėjų sąjungos ir net kai kurie respublikonų senatoriai pasisakė prieš. Argumentas buvo paprastas: recenzavimo sistema nėra tobula, bet ją pakeitus politinių paskirtųjų nuožiūra, mokslinis objektyvumas žlunga.

Teismai sutiko. Per kelis mėnesius administracija pralaimėjo virtinę bylų — paaiškėjo, kad vykdomieji įsakai negali apeiti Kongreso nustatytų procedūrų be solidaus teisinio pagrindimo. Būtent todėl OMB dabar renkasi ilgesnį, bet teisiškai tvirtesnį kelią — oficialią taisyklių kūrimo procedūrą, kuri reikalauja viešų komentarų ir suteikia galutinėms taisyklėms įstatymo galią.

Paradoksalu, bet tai, kas turėjo būti greitas administracinis manevras, virto metus trunkančia biurokratine kova. O pats procesas — nežinomybė dėl finansavimo — jau daro žalą: doktorantai atidėlioja projektus, laboratorijos nedrįsta samdytis naujų tyrėjų, o tarptautiniai partneriai vis dažniau klausia, ar verta rišti savo tyrimus su JAV institucijomis.

Ką tai reiškia likusiam pasauliui

Lietuvos mokslininkai, kurie nuolat bendradarbiauja su JAV laboratorijomis ar dalyvauja bendruose NIH finansuojamuose projektuose, pajus šių taisyklių poveikį netiesiogiai, bet greitai. Kai JAV apriboja tarptautinį mokslinių tyrimų bendradarbiavimą, nukenčia ne tik amerikiečiai — sulėtėja globalūs projektai, nuo klimato kaitos modeliavimo iki retų ligų gydymo paieškų.

Dar svarbiau: JAV mokslo dominavimas pastaruosius aštuoniasdešimt metų rėmėsi tuo, kad geriausi protai iš viso pasaulio norėjo dirbti Amerikoje. Jei politiniai paskirtieji pradės atšaukinėti grantus pagal ideologinius kriterijus, talentai ieškos kitur — Europoje, Azijoje, galbūt ir Lietuvoje, kur mokslo finansavimas nors ir kuklesnis, bet bent jau politiškai neutralesnis.

Kas toliau

OMB suteikė 60 dienų viešosioms konsultacijoms — mokslo organizacijos jau rengia išsamius atsakymus. Amerikos universitetų asociacija (AAU) pavadino projektą „tiesioginiu išpuoliu prieš recenzavimo principą", o daugiau nei 30 Nobelio premijos laureatų pasirašė atvirą laišką, raginantį Kongresą įsikišti.

Visgi formalioji taisyklių kūrimo procedūra suteikia administracijai platesnius įgaliojimus nei vykdomieji įsakai. Jei taisyklės bus priimtos, jas panaikinti bus daug sunkiau — teisminės peržiūros standartas aukštesnis, o Kongreso įsikišimas reikalauja politinės valios, kurios dabartinėje atmosferoje gali ir nebūti.

NIH ir kitos JAV agentūros kasmet skiria šimtus milijonų dolerių bendriems tyrimams su Europos, įskaitant Lietuvos, institucijomis. Šie projektai dabar kabo ant plauko — ne dėl mokslinės kokybės, o dėl politinio vėjo, pučiančio iš Vašingtono. Mokslininkai abiejose Atlanto pusėse atidžiai stebi, ar viešųjų komentarų periodas duos rezultatų, ar taisyklės bus priimtos tokios, kokios parašytos dabar — su visa savo destruktyvia jėga.