NASA uraganų palydovai susekė paslaptingą GPS trukdiklį Irane — dabar oro linijos perrašo maršrutus

Ką bendro turi NASA palydovai, uraganų vėjų matavimai ir paslaptingas GPS triukšmo siųstuvas, jau kelis mėnesius veikiantis Irane? Atsakymas — kur kas daugiau, nei galėtumėte įsivaizduoti. Ir jis gali pakeisti tai, kaip oro linijos planuoja skrydžius virš pavojingų zonų.

Viskas prasidėjo nuo keisto signalo. 2026 metų pradžioje netoli Irano Širazo miesto pradėjo veikti GPS trukdiklis — įrenginys, kuris galingais radijo signalais užgožia silpnesnius GPS palydovų siunčiamus duomenis. Tokie trukdikliai nėra naujiena: jų gausu karo zonose, jais naudojasi kontrabandininkai, o kartais — ir valstybiniai veikėjai, bandantys paslėpti jautrią veiklą. Tačiau šis atvejis išsiskyrė dviem dalykais.

Pirma, trukdiklis nebuvo paslėptas. Jo signalas buvo toks stiprus, kad jį užfiksavo ne tik karinės žvalgybos sistemos — jį pastebėjo ir NASA moksliniai palydovai, skirti visai kitiems tikslams. Antra, prasidėjus JAV ir Izraelio kariniams veiksmams prieš Iraną vasario 28 dieną, trukdiklio galia tik dar labiau išaugo.

Du palydovai, kurių niekas nestatė GPS medžioklei

Istorijos centre — du NASA palydovų projektai, kurių pagrindinė misija neturi nieko bendra su kariniais trukdikliais. Pirmasis, CYGNSS (Cyclone Global Navigation Satellite System), yra aštuonių mikropalydovų sistema, matuojanti vėjų greitį uraganų akyse. Kaip? Gaudydama GPS signalus, atsispindinčius nuo vandenyno paviršiaus.

Kai įsijungia žemėje esantis trukdiklis, jo poveikis atsispindėjusiuose GPS signaluose sukuria milžinišką pėdsaką — šimtų kilometrų skersmens zoną, kurioje signalai iškreipti. Antrasis palydovas, NISAR (NASA-ISRO Synthetic Aperture Radar), paprastai naudoja radarą žemės paviršiaus pokyčiams sekti — žemės drebėjimams, cunami, ledynų griūtims. Tačiau GPS trukdiklio emisijos palieka NISAR radaro vaizduose būdingas juostas, statmenas palydovo skrydžio krypčiai.

Skirtumas tarp šių dviejų sistemų yra įdomus. CYGNSS mato netiesioginį trukdiklio poveikį — išsklaidytą per šimtus atspindžio taškų. NISAR mato trukdiklio emisijas tiesiogiai savo imtuve — tai tikslesnis matavimas, tačiau tik išilgai palydovo skrydžio trajektorijos juostos.

Praktinis eksperimentas šią sinergiją patvirtino. Lokacijos technologijų bendrovės „Zephr.xyz" vadovas Seanas Gormanas kartu su kolegomis atliko kontroliuojamą bandymą: jie palygino NASA abiejų palydovų duomenis per dvi datas — sausio 8 ir sausio 20 dienomis, kai trukdiklis buvo aktyvus, su tomis dienomis, kai jis buvo išjungtas. Rezultatas? Palydovai sugebėjo lokalizuoti trukdiklį kelių kilometrų tikslumu.

Ką tai reiškia paprastam keleiviui?

Nors šie NASA palydovai negali vykdyti „beveik realaus laiko stebėjimo" ir tiksliai nustatyti GPS trukdiklio buvimo vietos, jų duomenys turi praktinę vertę, sako Clara Chew, „Muon Space" vyriausioji mokslininkė. „Apytikslės GPS trukdiklių buvimo vietos galėtų būti naudingos skrydžių planavimui," — paaiškino ji interviu „Ars Technica". „Arba nurodyti padidintos rizikos zonas jūrų laivybai."

Civilinė aviacija pastaraisiais metais susiduria su augančia GPS trikdžių problema. Baltijos regione vien per 2024 metus užfiksuota tūkstančiai atvejų, kai komercinių lėktuvų navigacinės sistemos patyrė trikdžius. Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Juodosios jūros regione — šios problemos geografija plečiasi.

Tačiau Gormano tyrimas atskleidžia ir platesnę pamoką. Pasirodo, moksliniai instrumentai, statyti visai kitiems tikslams, gali tapti vertingu įrankiu sprendžiant netikėtas saugumo problemas. CYGNSS buvo sukurtas uraganams, NISAR — žemės paviršiaus pokyčiams. Dabar jie tampa nepakeičiamu duetu, padedančiu suprasti, kur ir kaip veikia GPS trukdikliai.

Kas toliau?

Gormano komanda toliau tobulina metodą, o NASA inžinieriai svarsto, kaip būsimi palydovai galėtų būti sąmoningai kuriami su papildomomis galimybėmis aptikti radijo spektro anomalijas. Tuo tarpu oro linijos ir laivybos kompanijos jau dabar galėtų naudotis apibendrintais šių stebėjimų duomenimis — net jei ne realiu laiku, tai bent retrospektyviai vertindamos riziką maršrutuose, kertančiuose politiškai nestabilius regionus.

Istorijos ironija aiški: kuo daugiau trukdiklių įjungiama Žemėje, tuo labiau jie išsiduoda iš kosmoso. O palydovai, pastatyti žiūrėti į vandenynų bangas ir ledynų griūtis, tapo netikėtais taikos sargybiniais — fiksuojančiais kiekvieną, kas bando nutildyti dangų.

Ne tik Iranas — problema auga visame pasaulyje

Širazo atvejis nėra izoliuotas. Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) 2025 metų ataskaitoje pažymėjo, kad GPS trikdžių atvejų skaičius Europos oro erdvėje per dvejus metus išaugo daugiau nei keturis kartus. Pilotai iš „Finnair", „LOT Polish Airlines" ir „airBaltic" reguliariai praneša apie sutrikimus skrendant virš Baltijos jūros ir Kaliningrado srities.

Prireikė atskiro „Eurocontrol" darbo grupės posėdžio, kuriame buvo svarstoma, ar nereikėtų įvesti privalomų atsarginių navigacijos reikalavimų maršrutams, kertantiems šias zonas. Kol kas reikalavimai nepasikeitė — tačiau aviakompanijų vidiniai dokumentai rodo, kad dalis jų jau dabar vengia kai kurių oro koridorių be papildomo pilotų instruktavimo dėl GPS trikdžių rizikos.

Jūrų laivyboje situacija panaši. 2025 metais Viduržemio jūros rytinėje dalyje užfiksuota dešimtys atvejų, kai komerciniai laivai patyrė GPS signalo praradimą. Laivybos kompanijos priverstos permąstyti maršrutus — kiekvienas papildomas mylių skaičius dėl saugesnio kelio reiškia kuro sąnaudas ir vėlavimus.

Tačiau būtent dėl to NASA palydovų duomenys tampa nebe akademiniu įdomumu, o praktine būtinybe. Kai žinai, kur veikia trukdikliai, gali planuoti — o planavimas yra vienintelė reali apsauga, kol nėra technologijos, leidžiančios realiu laiku neutralizuoti trikdžius.

Gormano komanda jau svarsto, kaip pritaikyti metodą platesniam naudojimui. Viena idėjų — integruoti apibendrintus CYGNSS ir NISAR duomenis į civilinės aviacijos planavimo sistemas. Tai neapsaugotų nuo kiekvieno trukdiklio, tačiau leistų koreguoti maršrutus bent kartą per parą, naudojant naujausią informaciją.

Kol kas NASA nekomentavo, ar svarsto specializuotą misiją, skirtą būtent GPS trukdiklių stebėjimui. Tačiau atsižvelgiant į augančią problemą — ir į tai, kad esami moksliniai palydovai jau dabar sugeba ją aptikti — tikėtina, kad netrukus išgirsime apie pirmuosius kryptingus žingsnius šia kryptimi.