Pats „Nvidia" rinkodaros direktorius sako, kad tai efektyviausias PC lustas istorijoje, nors neparodė nė vieno skaičiaus, kuris tai įrodytų. Visgi faktas lieka faktu: šį rudenį „Nvidia" įžengia ten, kur jos niekas nesitikėjo — į nešiojamųjų kompiuterių širdį, ir daro tai su ambicija, kurios nebuvo matyti nuo tada, kai „Apple" pristatė savo M serijos lustus.
RTX Spark — tai pirmasis „Nvidia" šeimos procesorius, kuris bus montuojamas ne tik kaip grafikos pagalbininkas, o kaip pilnavertis kompiuterio smegenų centras. Jis iš esmės yra tas pats GB10 lustas, kurį kompanija pernai įdėjo į DGX Spark — mažytį asmeninį dirbtinio intelekto superkompiuterį, tik dabar tai visa lustų šeima su skirtingomis galios pakopomis.
Pavyzdinis variantas turi 20 procesoriaus branduolių, 6 144 grafikos branduolius ir 128 GB suvienodintos LPDDR5X atminties — skaičiai, kurie leidžia ne tik redaguoti 12K raiškos vaizdo įrašus ar atvaizduoti 90 GB trimačius scenarijus, bet ir žaisti grafiškai sunkų „Indiana Jones and the Great Circle" 100 kadrų per sekundę sparta 1440p raiškoje. Visa tai — 14 mm storio nešiojamajame kompiuteryje, atjungtame nuo elektros lizdo.
// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →„Tai efektyviausias PC lustas, kokį tik esame sukūrę", sako „Nvidia" produktų valdymo vyresnysis direktorius Markas Aevermannas. Ir nors skaičių jis kol kas nerodo, vien lusto architektūra leidžia spėti, kad kalbame apie energijos vartojimo efektyvumo šuolį, panašų į tą, kurį „Apple" padarė pereidama nuo „Intel" prie savo M1.
Tačiau yra vienas svarbus „bet". RTX Spark, kaip ir „Apple Silicon" bei „Qualcomm" lustai, yra paremtas ARM architektūra. Tai reiškia, kad programinė įranga, parašyta tradiciniams „Intel" ir AMD x86 procesoriams, turės veikti per emuliacijos sluoksnį. „Microsoft" jau keletą metų tobulina „Prism" emuliatorių, o „Nvidia" teigia, kad jos pačios grafikos ir dirbtinio intelekto kompetencija pakels šią idėją į naują lygį.
Ir štai čia prasideda įdomiausia dalis. 128 GB suvienodintos atminties leidžia kompiuteryje paleisti 120 milijardų parametrų dirbtinio intelekto agentus. „Microsoft" šią savaitę vykstančioje „Build" konferencijoje jau demonstruoja „naujus Windows saugumo ir izoliacijos primityvus", kurie kartu su „Nvidia OpenShell" vykdymo aplinka leis „asmeniniams agentams veikti saugiai ir pilnai vartotojui kontroliuojant".
Ką tai reiškia praktiškai? „Nvidia" piešia paveikslą, kuriame nebereikia įvaldyti sudėtingų programų sąsajų — užtenka pasakyti kompiuteriui, ko nori. Sporto transliacijų kūrėjas gali liepti kompiuteriui automatiškai išjungti šviesas, nutildyti mikrofoną ir pakeisti transliavimo režimą, kai jis nori išeiti pavalgyti. Dizaineris gali paprašyti kompiuterio paversti eskizą pilnu vaizdu, sukurti jo 3D modelį ir sugeneruoti AI vaizdo įrašą. Programuotojas gali leisti agentui automatiškai stebėti „GitHub" projektą ir savarankiškai taisyti klaidas.
„Nvidia" tai vadina „nauja asmeninio kompiuterio paradigma, kurioje AI yra vartotojo sąsaja". Ambicinga, tačiau atminties dydis tikrai atveria duris scenarijams, kurie iki šiol buvo įmanomi tik debesų kompiuterijoje.
Visgi realybėje konkurencija bus žiauri. „Apple" jau turi M4 lustus, „Qualcomm" su Snapdragon X Elite įrodė, kad ARM nešiojamieji kompiuteriai gali veikti, o „Intel" ir „AMD" neketina pasiduoti be kovos. „Nvidia" turi vieną pranašumą — ji jau dominuoja dirbtinio intelekto lustų rinkoje, ir gebėjimas perkelti šią patirtį į vartotojų įrenginius gali tapti lemiamu faktoriumi.
Pirmieji RTX Spark nešiojamieji kompiuteriai ir mini-PC pasirodys šį rudenį, o pigesnės versijos su vos 16 GB atminties pasirodys vėliau. Ir čia slypi įdomi detalė — bazinis variantas konkuruos ne su aukščiausios klasės „MacBook Pro", o su pigiausiais „MacBook Neo" ar „Chromebook" klasės įrenginiais, tačiau su dirbtinio intelekto pajėgumu, pranokstančiu bet ką šioje kainos kategorijoje.
„Nvidia" statymas yra rizikingas, tačiau logiškas. Kompanija jau dabar kontroliuoja apie 80 procentų duomenų centrų dirbtinio intelekto lustų rinkos. Perkėlus šią patirtį į vartotojų įrenginius, ji ne tik įeina į milžinišką nešiojamųjų kompiuterių rinką, bet ir sukuria ištisą ekosistemą — nuo debesų iki delno. Jei jūsų nešiojamasis kompiuteris jau veikia su ta pačia architektūra kaip ir serveriai, kuriuose veikia jūsų įmonės dirbtinis intelektas, perėjimas tarp aplinkų tampa beveik nematomas.
Taip pat verta pastebėti, kad „Nvidia" nebe pirmą kartą bando įeiti į mobiliųjų procesorių rinką. 2011 metais kompanija pristatė „Tegra" lustus, kurie atsidūrė keliuose planšetiniuose kompiuteriuose, tačiau ta karta buvo per ankstyva — nei programinės įrangos ekosistema, nei rinka nebuvo pasiruošusi. Dabar situacija kitokia. „Microsoft" jau įrodė, kad Windows veikia ant ARM su „Surface Pro X" ir kitais įrenginiais. „Apple" praktiškai sunaikino argumentą, kad ARM negali konkuruoti su x86 našumu. O dirbtinis intelektas tapo tuo katalizatoriumi, kurio 2011 metais niekas neturėjo.
Lieka klausimas, ar „Nvidia" pavyks įtikinti gamintojus ir vartotojus, kad verta rizikuoti su dar viena ARM platforma šalia jau egzistuojančių. Tačiau jei pavyks — šis ruduo gali tapti posūkiu asmeninių kompiuterių istorijoje, kokio nematėme nuo pirmojo „iPhone".
Dažnai užduodami klausimai
- Kuo RTX Spark skiriasi nuo įprastų nešiojamųjų kompiuterių procesorių?
- RTX Spark yra ARM architektūros lustas, apjungiantis procesorių, grafiką ir dirbtinio intelekto apdorojimą viename modulyje. Skirtingai nei tradiciniai „Intel" ar „AMD" procesoriai, kurie turi atskirą grafikos lustą, čia viskas veikia bendroje atminties erdvėje.
- Ar mano naudojamos Windows programos veiks su RTX Spark?
- Programos, parašytos x86 architektūrai, veiks per „Microsoft Prism" emuliacijos sluoksnį. Dauguma kasdienių programų turėtų veikti be problemų, tačiau kai kurios gali veikti lėčiau nei ant įprastų procesorių.
- Kada RTX Spark kompiuteriai pasirodys prekyboje?
- Pirmieji RTX Spark įrenginiai turėtų pasirodyti 2026 metų rudenį. Pigesnės versijos su mažiau atminties pasirodys vėliau.
