JAV laivynas turi 210 dienų: bepiločiai kateriai iš bandymų — į kovinę rikiuotę

Įsivaizduokite Baltijos jūrą, kurioje ne karo laivai, o dešimtys bepiločių katerių vienu metu seka priešo judesius, perduoda duomenis ir prireikus — smogia. Tai ne mokslinė fantastika. Būtent tokį scenarijų JAV Kongresas bando paversti realybe greičiau, nei planavo Pentagono biurokratai.

Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetas ketvirtadienį, birželio 4 dieną, patvirtino 2027 metų gynybos biudžeto projektą, kuriame įrašytas tiesioginis reikalavimas Kariniam jūrų laivynui — paspartinti bepiločių antvandeninių katerių pirkimą ir integravimą į kovines operacijas. Kalbama apie mažus bepiločius laivus, sveriančius mažiau nei 50 tonų ir ne ilgesnius nei 15 metrų — tokius, kokių komercinėje rinkoje jau dabar galima rasti dešimtis modelių.

Ne prototipai, o masinė gamyba — ir kuo greičiau

Pagrindinis signalas, kurį Kongresas siunčia laivynui, yra paprastas: nustokite dešimtmetį kurti tobulą prototipą. Pirkite tai, kas jau veikia.

Komitetas tiesiai rašo, kad komerciškai prieinamų technologijų ir platformų pirkimas „galėtų padidinti laivyno parengtį, sutrumpinti kūrimo terminus ir sumažinti bendras išlaidas, palyginti su vyriausybinėmis konstrukcijomis". Tai ypač aktualu dabar, kai keli geografiniai koviniai vadavietės vienu metu prašo papildomų bepiločių katerių skubioms misijoms. Logika paprasta: kam mokėti milijardą už vieną fregatą, kai už tą pačią sumą galima nupirkti šimtą katerių, kuriuos praradus niekas nežūva?

Įstatymo projektas reikalauja, kad laivynas per 210 dienų nuo įstatymo priėmimo pateiktų išsamią ataskaitą: kiek tiksliai katerių įsigyta, kokioms misijoms jie skirti, kaip jie veiks kartu su įgulomis valdomais laivais ir kaip bus integruoti į žvalgybos, vadovavimo bei logistikos sistemas. Neatsakius į šiuos klausimus, finansavimas gali būti sulaikytas — tai ne rekomendacija, o sąlyga.

Ką gali bepilotis kateris, kai ryšys nutrūksta

Viena įdomiausių projekto nuostatų liečia autonomiškumą. Kongresas reikalauja, kad perkami bepiločiai kateriai gebėtų veikti tada, kai ryšio galimybės yra „paneigtos, pablogintos, su pertrūkiais ar ribotos" — taip pat kai pozicionavimo, navigacijos ir laiko sinchronizacijos sistemos yra pablogintos arba visai nepasiekiamos.

Kitaip tariant, kateriai turi veikti net tada, kai priešas blokuoja GPS signalą ir užgožia radijo ryšį. Tai esminis reikalavimas realiame karo scenarijuje — ir tai, kuo komerciniai sprendimai dažnai atsilieka nuo karinių. Tačiau Kongreso žinia aiški: sertifikuokite tai, ką perkate, bet neleiskite tam tapti pretekstu nieko nepirkti. Kariai lauke laukia ne tobulumo, o sprendimo.

Ne tik ant vandens — ir po juo

Projektas neapsiriboja antvandeniniais kateriais. Jame taip pat raginama paspartinti itin didelių bepiločių povandeninių dronų, vadinamų XLUUV, įsigijimą. Šie povandeniniai aparatai jau išbandyti per Kovos autonominių jūrinių platformų programos 2025 metų konkursą, ir Kongresas nori, kad jie kuo greičiau pereitų iš eksperimentinės fazės į operacinį dislokavimą.

Povandeniniai dronai Baltijos jūroje yra ypač naudingi — jie gali atlikti povandeninę žvalgybą, aptikti minas ar sekimo įrangą ir perduoti duomenis neaptinkami tradiciniais metodais. Tai dar viena sritis, kurioje Kongresas mato akivaizdų atotrūkį tarp to, ką technologijos jau leidžia, ir to, ką laivynas faktiškai naudoja.

Šis spaudimas sutampa su naujausiu 30 metų laivų statybos planu, kurį laivynas paskelbė vos prieš kelias savaites. Plane jau numatyta, kad šimtai bepiločių antvandeninių ir povandeninių vienetų taps laivyno kovinės struktūros dalimi. Kongresas tiesiog sako: jei jau įtraukėte į planą — darykite greičiau.

Kodėl tai svarbu Baltijos regionui

Lietuvos skaitytojui ši istorija gali atrodyti kaip tolima Vašingtono biurokratija, tačiau realybė kitokia. Baltijos jūra yra viena iš aktyviausiai stebimų akvatorijų Europoje, o Rusijos Baltijos laivynas Kaliningrade išlieka nuolatiniu rūpesčiu NATO planuotojams.

Maži, pigūs, masiškai gaminami bepiločiai kateriai keičia karinio jūrų planavimo matematiką. Vienas fregatos dydžio karo laivas kainuoja milijardus ir statomas dešimtmetį. Šimtas bepiločių katerių gali kainuoti tiek pat, kiek viena raketa — ir būti dislokuoti per kelias savaites nuo užsakymo. Skirtumas ne tik piniguose, bet ir rizikos pasiskirstyme: praradus vieną katerį neprarandama įgula.

Baltijos jūra yra sekli ir uždara — tai reiškia, kad dideli karo laivai čia yra lengvai aptinkami ir pažeidžiami. Maži bepiločiai kateriai, priešingai, gali veikti išsklaidytai, būti sunkiai pastebimi radaruose ir prireikus veikti spiečiaus principu, atakuodami iš kelių krypčių vienu metu. Būtent todėl NATO kariniai planuotojai vis dažniau žiūri ne į tradicinius laivyno sprendinius, o į pigius, masinius, sunkiai neutralizuojamus vienetus.

Pentagonas jau dabar planuoja didinti išlaidas bepiločiams laivams. Kongreso spaudimas šį procesą dar pagreitins. O ten, kur JAV laivynas diegia naujas technologijas, sąjungininkai — tarp jų ir Baltijos šalys — neišvengiamai pajunta bangą.

Tai ypač aktualu Lietuvai, kuri neturi didelio karinio laivyno, bet turi augančią gynybos technologijų pramonę ir yra pasirašiusi sutartis su JAV dėl gynybos bendradarbiavimo. Bepiločių sistemų srityje nedidelės šalys gali rasti nišą, kurios milžinai neužpildo — ir Kongreso reikalavimas naudoti komercinius sprendimus šią nišą tik išplečia.

2027 metų Nacionalinio gynybos įgaliojimo aktas dar turi praeiti visą balsavimų ciklą — komiteto patvirtinimas yra tik pirmas žingsnis. Tačiau signalas aiškus: abi partijos Kongrese sutaria, kad bepiločiai laivai yra ne ateitis, o dabartis. Ir kai Vašingtonas spaudžia dujas, technologijos pradeda judėti greičiau, nei bet kas planavo.