„Telegram“ vis dažniau atrodo ne kaip paprastas pokalbių įrankis, o kaip vieta, kurioje pavojingi pasiūlymai plinta lyg įprasti skelbimai. Liepos 10 d. 15min publikacijoje cituota „Vot Tak“ analizė rodo, kad platforma tapo masinės verbavimo kampanijos kanalu: vien 2026 m. joje paskelbta daugiau nei 20 milijonų įrašų, kuriuose kalbama apie diversijas ir kitą samdomą sabotažą.
Svarbiausia čia ne tik pats skaičius, o mastas. Pasak publikacijos, ta pati schema buvo naudojama daugiau nei 20 šalių — nuo Jungtinių Arabų Emyratų ir Tailando iki JAV, Vokietijos bei Lenkijos. Kitaip tariant, tai ne vien vietinis incidentas ir ne vien Rytų Europos problema. Kai toks turinys atsiranda platformoje, kuri daug kam vis dar siejasi su privatumu ir greitu bendravimu, rizika tampa daug platesnė: žinutės gali atrodyti kaip paprastas darbas už pinigus, nors iš tikrųjų tai būna bandymas įtraukti žmogų į nusikalstamą veiklą.
Būtent todėl ši istorija svarbi ne tik saugumo specialistams. Paprastam vartotojui ji primena, kad socialiniai tinklai ir uždaros pokalbių programėlės gali būti naudojamos ne tik reklamai ar memams, bet ir labai konkrečiam verbavimui. Kai pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tikras, o užduotis atrodo miglota, tai dažnai ir yra pirmas signalas, jog kažkas bando pasinaudoti žmogaus smalsumu arba greito uždarbio vilione.
