Phineas Fisher vis dar nepagaunamas: kaip jis sudrebino „Hacking Team“ įmones

Retas hackeris palieka tokį ilgą šešėlį, kad apie jį kalbama net tada, kai pats žmogus beveik dvidešimt metų išlieka nematomas. Phineas Fisher yra būtent toks atvejis: vardas, kuris tapo legenda tarp saugumo tyrėjų, o kartu ir priminimu, kiek daug žalos gali padaryti vienas gerai suplanuotas įsilaužimas. TechCrunch apie jį kalba ne šiaip dėl romantikos — šios istorijos centre yra šnipinėjimo programų rinka, kuri ilgai atrodė beveik nepažeidžiama.

Kaip vienas nutekėjimas pradėjo griūtį

2014 m. rugpjūtį Phineas Fisher pirmą kartą pasirodė viešai, kai paviešino Gamma Group, FinFisher šnipinėjimo programos kūrėjų, duomenis. Tada atrodė, kad tai tik dar vienas triukšmingas protesto veiksmas. Tačiau po metų viskas pasuko kur kas rimčiau: buvo nulaužta Hacking Team, Italijos startuolis, kuris iš paprasto „government spyware“ tiekėjo buvo pavertęs šį verslą globalia mašina. Į viešumą išėjo daugiau nei 400 gigabaitų duomenų — nuo išeities kodo ir vidinių laiškų iki kontraktų ir klientų sąrašų.

Tai buvo smūgis ne tik į įmonės reputaciją. Žurnalistai iš tų failų susidėliojo istorijas apie skandalus Ekvadore, Meksikoje ir Panamoje, o vėliau Hacking Team vadovas buvo priverstas savo įmonę parduoti už vieną eurą. Kai kalbama apie kibernetines atakas, dažnai minimas techninis meistriškumas, bet čia svarbiausia buvo kita detalė: vienas nutekėjimas sutrikdė visą verslo modelį, kuris ilgai gyveno iš slaptumo.

Kodėl Phineas Fisher tapo legenda

Phineas Fisher istorija įdomi ir tuo, kad ji niekada netapo vien tik apie vieną kompaniją. Po Hacking Team atakos sekė Katalonijos Mossos d’Esquadra policijos duomenų nutekinimas, vėliau — ataka prieš Turkijos valdančiąją partiją, o dar vėliau buvo paliestas ir Cayman National Bank. Kiekvienas taikinys rodė tą pačią logiką: šis asmuo ar grupė rinkosi institucijas, kurios turėjo galios, bet nebuvo pripratintos prie tokio viešo pažeminimo.

Būtent dėl to Phineas Fisher tapo savotišku antieroiu. Ne todėl, kad jo veiksmai buvo švarūs ar nekeliantys problemų, o todėl, kad jis įkūnijo labai aiškų principą: jei šnipinėjimo įrankiai parduodami kaip eilinė technologija, kažkas galiausiai bandys tą rinką sudaužyti iš vidaus. Ir tai, kad Phineas Fisher iki šiol nebuvo sugautas, tik sustiprino legendą. Kuo mažiau atsakymų, tuo daugiau mitų.

Šiandien ši istorija svarbi ne tik dėl paties hackerio. Ji primena, kad šnipinėjimo programos, duomenų vagystės ir politinės įtakos įrankiai vis dar keliauja ten, kur yra pakankamai pinigų ir pakankamai tylos. Phineas Fisher gal ir dingo iš akiračio, bet jo ataka prieš Hacking Team iki šiol yra viena tų istorijų, kurios paaiškina, kodėl spyware rinka niekada nebėra tik techninė tema.