Naujas žaidimų PC iš dėžės dažnai atrodo kaip mašina, kuri jau pasirengusi viskam. Tačiau realybėje gamykliniai nustatymai dažnai taikomi ne maksimaliai spartai, o suderinamumui, tylai ir energijos taupymui. Dėl to kompiuteris gali veikti labai padoriai, bet vis tiek ne taip, kaip galėtų, jei prieš pirmą žaidimo sesiją porą svarbių vietų pakoreguotumėte ranka.
Būtent apie tai rugpjūčio 15 d. rašė „MakeUseOf“: kai kurie nustatymai PC viduje būna tyliai išjungti, nors žaidėjui jie gali duoti apčiuopiamą naudą. Tai nereiškia, kad kiekvienas kompiuteris staiga įgaus stebuklingus papildomus kadrus per sekundę. Tačiau dažnai užtenka kelių minučių „Windows“ ir aparatinės įrangos nustatymuose, kad sistema nustotų elgtis kaip biuro įrenginys ir pradėtų labiau panašėti į žaidimams skirtą mašiną.
GPU planuoklis, kuris mažina vėlavimą
Vienas iš pirmųjų dalykų, į kuriuos verta pasižiūrėti, yra Hardware-Accelerated GPU Scheduling, arba HAGS. Paprastai tariant, ši funkcija dalį grafikos užduočių perkelia nuo procesoriaus ant vaizdo plokštės. Iš šalies tai gali skambėti kaip labai techninis niuansas, bet žaidimuose jis dažnai reiškia paprastą dalyką: mažiau užlaikymo ir tolygesnį veikimą, ypač kai sistema jau artėja prie savo ribų.
// reklamaČia gali būti jūsų reklamaSusisiekite →HAGS ypač įdomus tuo, kad jis naudingas ne tik dėl teorinių skaičių. Kai kurie modernūs grafikos sprendimai, įskaitant kadrų generavimą, gali patikimiau veikti tik tada, kai ši funkcija įjungta. Kitaip tariant, jeigu ją paliekate išjungtą, jūs kartais net nežinote, kad patys sau uždėjote stabdį.
Resizable BAR atveria platesnį praėjimą į VRAM
Kitas svarbus nustatymas yra Resizable BAR. Čia esmė tokia: vietoje mažų atminties langelių procesorius gali pasiekti didesnę vaizdo plokštės atminties dalį vienu kartu. Žaidimuose, kuriuose daug tekstūrų, šešėlių, objektų ar sudėtingų scenų, tai gali duoti juntamą naudą. Ne kiekviename žaidime skirtumas bus dramatiškas, bet tam tikrais atvejais rezultatas tikrai matomas.
Svarbu ir tai, kad šis nustatymas nėra vien programinis jungiklis. Kartais jo veikimui reikia suderinamos pagrindinės plokštės, naujesnio BIOS ir tinkamai sukonfigūruoto paleidimo režimo. Todėl verta šį punktą vertinti ne kaip magišką mygtuką, o kaip vieną iš tų smulkių derinimų, kurie iš tikrųjų atskleidžia, už ką sumokėjote pirkdami galingesnę aparatinę įrangą.
Energijos taupymas dažnai tarnauja ne žaidėjui
Trečias dalykas slepiasi „Windows“ energijos plane. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip nuobodi sistema, kuri skirta tik baterijai taupyti, bet čia dažnai būna paslėpti nustatymai, turintys tiesioginį poveikį našumui. Jei norite, kad procesorius ir visa sistema laikytųsi aukštesnių dažnių agresyviau, verta peržiūrėti aukšto našumo profilį, procesoriaus minimalius ir maksimalius būsenos parametrus bei „boost“ elgseną.
Dar vienas svarbus punktas yra PCI Express Link State Power Management. Jis skirtas taupyti energiją, kai įrenginiai nenaudojami, bet žaidimų kompiuteryje toks taupymas dažnai kainuoja vėlavimą. Kai GPU arba SSD turi „pabusti“ iš pernelyg agresyvaus energijos taupymo, gali pasirodyti smulkus, bet erzinačiai juntamas trūkčiojimas. Todėl žaidimų sistemai ši funkcija dažniausiai yra vienas iš pirmųjų kandidatų būti išjungtam.
Tinklas, kurio taupymas beveik nieko nesutaupo
Paskutinis dažnai pamirštamas elementas yra tinklo adapterio energijos taupymo funkcijos, pavyzdžiui, Energy Efficient Ethernet. Jos sukurtos tam, kad adapteris tam tikrais momentais naudotų mažiau energijos, tačiau žaidžiant laidiniu ryšiu tas mažas taupymas dažnai neturi jokios realios vertės. Jei kompiuteris stovi prie stalo ir ryja šimtus vatų dėl vaizdo plokštės, kelių mikrovvatų taupymas tinkle atrodo labiau kaip teorija nei praktika.
Būtent todėl šie nustatymai yra svarbūs ne tiek dėl to, kad suteikia stebuklingą greičio šuolį, kiek dėl to, kad nuima nereikalingus stabdžius. Žaidimų PC dažnai jau turi visą reikalingą potencialą. Tereikia išjungti kelis gamyklinius kompromisus, kad aparatas veiktų taip, kaip ir buvo sumanytas.
Ko tikėtis po pakeitimų
Nereikėtų tikėtis, kad kiekvienas kompiuteris po šių pakeitimų staiga pradės rodyti visiškai kitą FPS lygį. Dažniausiai laimite ne sensacingą skaičių, o sklandumą: mažesnį užlaikymą, kiek stabilesnius „1% lows“, mažiau mikrosudėvėjimų ir mažiau jausmo, kad sistema pati save stabdo. Kartais būtent tai ir yra skirtumas tarp gero ir tikrai malonaus žaidimo.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar HAGS verta įjungti nešiojamajame kompiuteryje?
- Gali būti verta, jei jūsų nešiojamasis turi tinkamą GPU ir žaidžiate dažnai, bet poveikis priklauso nuo konkretaus modelio ir žaidimo. Kai kuriuose įrenginiuose nauda būna kukli, todėl geriausia pakeitimą patikrinti praktiškai.
- Ar Resizable BAR veikia visuose kompiuteriuose?
- Ne, jam reikia suderinamos vaizdo plokštės, pagrindinės plokštės ir BIOS nustatymų. Jei viena iš dalių nepalaiko funkcijos, jos įjungti nepavyks.
- Ar verta išjungti visus energijos taupymo režimus?
- Ne visus. Reikia keisti tik tuos, kurie tiesiogiai trukdo našumui žaidžiant. Nešiojamajame kompiuteryje baterijos režimai vis dar turi prasmę, bet stacionariame žaidimų PC jų poveikis dažnai yra mažiau svarbus.
Šaltiniai
- Before you play anything, enable these 5 hidden settings your PC shipped with disabledMakeUseOf · 2026
- Windows supportSupport · 2026
- GeForceNvidia · 2026



