40 MHz kanalas skamba kaip nemokama sparta — bet jis gadina ir kaimynų Wi-Fi

Kiekvienas, kas bent sykį lindo į maršrutizatoriaus nustatymus, pažįsta tą pagundą. Prie 2,4 GHz dažnio dažnai siūloma rinktis platesnį 40 MHz kanalą vietoj standartinio 20 MHz, ir atrodo, jog tai nemokamas būdas dvigubai paspartinti ryšį. Kas gi atsisakytų greičio už dyką? Deja, būtent šis „patobulinimas" neretai atneša visai priešingą rezultatą.

Kanalo plotis rodo, kokią radijo juostos dalį maršrutizatorius naudoja duomenims siųsti. Pasirinkus 40 MHz, įrenginys sujungia du 20 MHz kanalus ir teoriškai padvigubina spartą. Pavyzdžiui, vienos srauto 802.11n jungtis teoriškai pašoka nuo 72 iki 150 Mb/s. Visgi tai tik skaičiai popieriuje — realų greitį lemia signalas, įrenginys ir jūsų interneto planas, o didžioji dalis 2,4 GHz įrangos prie to papildomo pločio net nepriartėja.

Tikroji bėda slypi ten, kur retai kas žiūri. 2,4 GHz juosta iš viso apima 83,5 MHz, o standartinis 20 MHz kanalas užima tik maždaug ketvirtį šios erdvės. 40 MHz kanalas — jau pusę. Įprastas 1/6/11 išdėstymas specialiai paskirsto tris 20 MHz kanalus taip, kad kaimyniniai tinklai vienas kitam netrukdytų. Platus 40 MHz kanalas į šias saugias zonas tiesiog netelpa ir neišvengiamai užlenda ant svetimo spektro.

O tada nutinka štai kas. Kai du tinklai dalijasi tuo pačiu kanalu, jie aptinka vienas kitą ir siunčia duomenis pakaitomis. Bet kai kanalai persidengia tik iš dalies, įrenginys gali nepavykti švariai iššifruoti kaimyno signalo. Susidūrimai gimdo klaidas ir pakartotinius siuntimus — ir lėtėja visų aplinkinių internetas, ne tik jūsų.

Tai nesunku pamatyti gyvai. Autorius pats turėjo maršrutizatorių, nustatytą ant 1 kanalo su 40 MHz pločiu, o skenavimas parodė kaimyno tinklą ant 5 kanalo su 80 % signalu. Kitaip tariant, jo platus kanalas lindo tiesiai į svetimą teritoriją. Ne veltui „Apple" rekomenduoja 2,4 GHz dažniui naudoti 20 MHz, o „Intel" taip pat pataria vengti 40 MHz.

Tad kada verta palikti platų kanalą? Tik tuomet, kai juosta tikrai tuščia — kai šalia nėra kitų tinklų ir jūsų įrenginys gali tą plotį realiai išnaudoti. Visais kitais atvejais, pavyzdžiui, jei išmanieji kištukai nuolat atsijungia ar „Wi-Fi" be aiškios priežasties mikčioja, saugiausia grąžinti 20 MHz. Niekas nepraras greičio, o kaimynai — nervų.