Seną telefoną pavertė apsaugos kamera ir TV priedėliu: pasiteisino tik vienas

Visi turime tą patį stalčių, kuriame guli senas telefonas. Dažniausiai jis tiesiog renka dulkes, nes „gaila išmesti", bet ir naudoti jo jau nebenori. Vienas žurnalistas nusprendė pabandyti kitaip – savo aštuonerių metų „Google Pixel 3 XL" pavertė iš pradžių apsaugos kamera, o paskui ir televizoriaus priedėliu. Rezultatas pasirodė netikėtai nevienodas.

Apsaugos kameros eksperimentas prasidėjo nuo programėlės „AlfredCamera". Žurnalistas prijungė seną „Pixel" kaip kamerą, o naująjį „Samsung Galaxy Z Fold 6" pavertė stebėjimo ekranu. Nustatymas užtruko kelias minutes: prisijungus prie abiejų įrenginių, kameros ir žiūrovo vaidmenys pasiskirstė automatiškai. Labiausiai nustebino vaizdo delsa – jos beveik nėra, o tai daug geriau nei dauguma įprastų apsaugos kamerų. Nors pati kamera ir nėra ideali, tiek šviesoje, tiek tamsoje vaizdas pakankamas, kad matytum, kas vyksta.

Visgi yra ir minusų. Vaizdas suspaudžiamas, kad nereikėtų milžiniškos atminties, o matymo kampas siauresnis nei specializuotų kamerų. Be to, programa valgo bateriją, o nuolatinis įkrovimas gresia perkaitimu ir baterijos išsipūtimu – telefonai nėra sukurti būti įjungti ištisą parą.

Tačiau būtent čia atsirado idėja: kam naudoti telefoną kaip stacionarią kamerą, jei galima jį nešiotis su savimi? Toks rinkinys – tik telefonas ir, jei reikia, trikojis – telpa į kuprinę. Jis padės stebėti augintinį, kai esi lauke, miegančius vaikus kitame kambaryje ar daiktus kavinėje, kai trumpam nubėgi pasiimti užsakymo. Turinio kūrėjams tai gali būti laiko intervalo kamera ar papildomas kampas filmuojant.

Televizoriaus priedėlio bandymas pasirodė kur kas blankesnis. Nors senas „Pixel" ir veikė kaip medijos grotuvas, jis tinka tik nišai – žmonėms, kurie nori atskiro pramogų įrenginio, netrukdančio darbui, arba nori didesniame ekrane matyti mobiliąsias programėles. Daugumai žmonių tai nėra verta vargo.

Išvada paprasta: seno telefono atnaujinimas nereiškia, kad jis pakeis specializuotą įrenginį. Bet kartais pakanka turėti atsarginį variantą kišenėje – ir šiuo atveju tai tikrai veikia.