Monitoriuje išjungtas nustatymas sustabdo ekrano plyšimą

Jei jūsų žaidime ar net naršant darbalaukyje vaizdas kartais tarsi persipjauna per pusę, kaltininkas nebūtinai yra silpna vaizdo plokštė. Birželio 28 d. paskelbtas MakeUseOf tekstas primena paprastą dalyką, kurį daugelis pamiršta: monitoriuje dažnai jau būna geresnis vaizdo plyšimo sprendimas nei VSync, tik jis iš gamyklos paliktas išjungtas.

Tai ir yra keistas šios problemos paradoksas. Žmonės dešimtmečius įprato įjungti VSync, nes jis atrodo kaip standartinis vaistas nuo ekrano plyšimo. Tačiau VSync gydo vieną bėdą ir tuo pačiu sukuria kitą. Jis sulygina kadrų greitį su monitoriaus atsinaujinimo dažniu, bet už tai moka įvesties vėlavimu. Jei žaidžiate greitą žaidimą, tas papildomas stabtelėjimas jaučiasi beveik iš karto.

Kodėl plyšta vaizdas

Plyšimas atsiranda todėl, kad vaizdo plokštė ir monitorius gyvena skirtingu ritmu. GPU gali sugeneruoti naują kadrą tada, kai monitorius dar rodo seną. Tada ekrane trumpam susiduria du vaizdai, ir per vidurį atsiranda horizontali juosta. Pats efektas nėra pavojingas, bet jis erzina ir ypač išryškėja greitai judant kameros vaizdui.

VSync nuo to saugo, nes priverčia sistemą taikytis prie monitoriaus tempo. Visgi būtent čia ir slypi kompromisas. Kai sistema negali stabiliai išlaikyti reikiamo greičio, VSync pradeda elgtis nepatogiai: staigiau krenta kadrų dažnis, atsiranda trūkčiojimas, o žaidimas ima jaustis sunkesnis nei turėtų. Kitaip tariant, problema lyg ir išspręsta, bet vartotojo patirtis ne visada pagerėja.

Kodėl adaptuotas sinchronizavimas veikia švelniau

Daugelyje ekranų slypi adaptuoto atsinaujinimo technologija, dažniausiai vadinama FreeSync arba G-Sync. Jos idėja paprasta: vietoj to, kad būtų prievarta stabdomas kompiuteris, monitorius prisitaiko prie to, kiek kadrų tuo metu pateikia sistema. AMD savo versiją vadina FreeSync, o Nvidia siūlo G-Sync. Abu sprendimai siekia to paties tikslo, tik skiriasi įgyvendinimu ir kaina.

MakeUseOf tekste pabrėžiama, kad šios technologijos daugelį kartų veikia švelniau nei VSync. Jos ne taip akivaizdžiai didina vėlavimą, todėl žaidimai išlieka natūralesni. Dėl to būtent monitoriaus nustatymai dažnai yra geresnis pirmas žingsnis nei vien tik programinis mygtukas žaidimo meniu. Jei ekranas ir vaizdo plokštė gali kalbėtis tiesiogiai, nėra prasmės visko spausti per seną ir gremėzdišką stabdį.

Kodėl tiek daug žmonių to neįjungia

Didžioji problema yra banali: žmonės dažnai net nežino, kad tokia funkcija egzistuoja. Monitorius parduodamas, prijungiamas, ir viskas veikia pagal gamyklinius parametrus. Kadangi niekas nesiskundžia tol, kol vaizdas nepradeda plėšytis, daug kas net neatsidaro monitoriaus OSD meniu. O ten adaptuotas sinchronizavimas dažnai laukia, kol bus įjungtas ranka.

Tai svarbu ir dėl kainos. Dalis vartotojų mano, kad norint geresnio vaizdo būtinai reikia brangesnio monitoriaus. Ne visada taip yra. Kartais užtenka įsitikinti, ar ekranas palaiko FreeSync arba G-Sync Compatible režimą, ir tada tinkamai sukonfigūruoti tiek monitorių, tiek grafikos plokštės nustatymus. Pats sprendimas jau gali būti jūsų namuose, tiesiog nenaudojamas.

Kaip tai veikia kasdienėje praktikoje

Jei žaidžiate greitesnius žaidimus, adaptuotas sinchronizavimas paprastai suteikia labiau „švarų“ judesį. Vaizdas nešokinėja, o pelės judesiai atrodo natūralesni. Jei dirbate su įprasta darbalaukio aplinka, skirtumas taip pat juntamas mažiau akivaizdžiai, bet vis tiek svarbus: slinkimas tampa lygesnis, langai juda tvarkingiau, o akys mažiau pavargsta nuo smulkių trūkčiojimų.

Visgi ne kiekviena situacija reikalauja to paties sprendimo. Kai kuriems žaidimams ar senesnėms sistemoms VSync vis dar gali būti tinkamas pasirinkimas, ypač jei norite visiškai užgniaužti plyšimą ir jums mažiau rūpi reakcijos laikas. Bet daugeliui vartotojų tai jau ne pirmas, o antras ar trečias variantas. Pirmiausia verta išnaudoti tai, kas jau įmontuota pačiame monitoriuje.

Ką verta pasitikrinti dabar

Jei ekranas kartais plyšta, pirmiausia verta patikrinti, ar monitoriaus meniu nėra išjungtas adaptuotas sinchronizavimas. Tada verta pažiūrėti, ar jį palaiko jūsų vaizdo plokštė ir ar naudojamas tinkamas jungties tipas. Kai kuriais atvejais problema slypi ne pačioje funkcijoje, o tame, kad monitorius prijungtas taip, jog režimas neaktyvus.

Jei viskas atrodo tvarkoje, bet plyšimas vis tiek lieka, verta atnaujinti grafikos plokštės tvarkykles ir dar kartą peržiūrėti žaidimo nustatymus. Kartais keli maži dalykai susideda į vieną didelį erzinantį efektą. Tačiau daugeliui žmonių užtenka vieno paprasto sprendimo: monitoriaus nustatymuose įjungti tai, kas buvo išjungta nuo pat pradžių.

Tai paprastas, bet dažnai pamirštamas pataisymas. Jis kainuoja nulį eurų ir gali būti pastebimai malonesnis nei bandymas viską išspręsti vien tik VSync mygtuku. Jei monitorius turi šią funkciją, verta ją išbandyti pirmą. Daugeliui žmonių būtent čia ir baigiasi visas ekrano plyšimo galvos skausmas.

Kada VSync vis dar turi prasmę

Nors FreeSync ir G-Sync daugeliui žmonių yra geresnis kelias, VSync dar nėra visiškai pasenęs. Jei turite senesnį ekraną, kuris nepalaiko adaptuoto sinchronizavimo, arba jei naudojate itin paprastą sistemą ir žaidžiate ne itin jautrius greičiui žaidimus, VSync gali būti visiškai pakankamas. Jis vis dar atlieka savo darbą, tik daro tai mažiau elegantiškai.

Dėl to svarbiausia yra ne religija, o rezultatas. Jeigu jūsų ekranas leidžia sujungti kadrų sinchronizavimą su mažesniu vėlavimu, tas kelias paprastai laimi. Jeigu ne, VSync yra kompromisas, kurį galima priimti. Svarbu tik žinoti, kad tai nėra vienintelis įrankis, kurį verta įjungti, kai vaizdas pradeda plyšti.

Ką daryti, jei funkcija vis tiek neveikia

Kartais problema slypi ne pačiame monitoriuje, o kabelyje arba grafikos plokštės nustatymuose. Kai kurie ekranai visavertiškai palaiko adaptuotą sinchronizavimą tik per tam tikrus prievadus, todėl verta pasitikrinti, ar naudojate tinkamą jungtį. Jei visa kita atrodo tvarkoje, tvarkyklių atnaujinimas ar žaidimo nustatymų peržiūra gali pašalinti paskutinius trukdžius.

Būtent toks derinys ir daro šią temą praktiškai vertingą. Nereikia naujo monitoriaus, nereikia papildomų programų, nereikia brangaus „gamer“ stebuklo. Dažnai užtenka įjungti tai, kas jau buvo įdėta į įrenginį, bet palikta tyliai miegoti. Ir tame yra visa šio patarimo esmė: kartais geriausias sprendimas jau yra ant stalo, tik nebuvo pasakytas garsiai.