Bezosas surinko 12 mlrd. dolerių: jo AI startuolis kurs „dirbtinį inžinierių" fiziniam pasauliui

Fizinio pasaulio AI startuoliai pastaruosius metus traukia milijardus tarsi magnetas — bet net ir šiame kontekste tai, ką ką tik padarė Jeffas Bezosas, atrodo kaip atskira lyga. Jo įkurta kompanija „Prometheus" birželio 11-ąją paskelbė surinkusi 12 milijardų dolerių. Įmonės vertė po šio raundo — 41 milijardas. Ir tai tik antrasis finansavimo etapas.

Pati idėja skamba ambicingai net Silicio slėnio masteliais: „Prometheus" kuria tai, ką vadina „dirbtiniu generaliniu inžinieriumi" (artificial general engineer). Tai nėra dar vienas chatbot'as ar kodo generatorius. Tai programinė įranga, turinti automatizuoti sudėtingų fizinių sistemų — nuo reaktyvinių variklių iki vaistų molekulių — projektavimą ir gamybą. Kitaip tariant, Bezosas nori pastatyti AI, kuris pakeistų didžiulę dalį inžinerinio darbo.

Kas slepiasi už 12 milijardų

Pinigai atėjo ne tik iš paties Bezoso. Prie rato prisijungė „JPMorgan Chase", „Goldman Sachs", „BlackRock" ir kiti sunkaus svorio investuotojai. Tai jau antrasis „Prometheus" raundas — pernai pabaigoje startuolis tyliai surinko 6,2 milijardo dolerių, rašo CNBC.

Kompanija kol kas turi apie 150 darbuotojų trijuose biuruose — San Franciske, Londone ir Ciuriche. Ką tiksliai jie jau sukūrė, Bezosas neatskleidžia. Užuominos tik tiek, kad didžioji dalis kapitalo eis į milžiniškus skaičiavimo resursus — kas, turint omenyje fizinio pasaulio modeliavimo sudėtingumą, skamba logiškai.

41 milijardo dolerių vertė paverčia „Prometheus" vienu brangiausiai įvertintų AI startuolių istorijoje ir, ko gero, didžiausiu statymu ant fizinio AI sektoriaus apskritai.

Bezoso darbo teorija: ne robotai atims darbus, o darbų atsiras per daug

Įdomiausia šioje istorijoje — ne pinigų suma, o Bezoso požiūris į darbo rinką. Kol dalis technologijų lyderių prognozuoja masinį nedarbą dėl AI, Bezosas mato priešingą vaizdą.

„Reikšmingas produktyvumo augimas ekonomikoje pakels gyvenimo lygį", — sakė jis CNBC. „Žmonės, kurie šiandien turi dviejų uždarbiautojų namų ūkius, taps vieno uždarbiautojo namų ūkiais. Galbūt kai kurie žmonės, dirbantys viršvalandžius, nustos juos dirbę."

Jis netgi sugalvojo terminą — „darbo jėgos trūkumas" (labor scarcity). Tai pasaulis, kuriame paklausa žmonių darbuotojams viršija pasiūlą. Produktyvumas toks didelis, kad darbdavių reikia daugiau rankų, ne mažiau.

Ironiška, bet Bezosas apie darbo vietas išmano ne iš vadovėlių. „Amazon", kurioje jis yra vykdomasis pirmininkas ir didžiausias individualus akcininkas, visame pasaulyje įdarbina daugiau nei 1,5 milijono žmonių. Ir per pastaruosius metus, vadovaujant generaliniam direktoriui Andy Jassy, atleido dešimtis tūkstančių, spartindama savo automatizacijos programas.

Kodėl fizinis AI traukia milijardus

„Prometheus" nėra vienintelė kompanija, kuriai investuotojai beria pinigus. Pastaraisiais mėnesiais rizikos kapitalas vis agresyviau plūsta į fizinį AI sektorių. Priežastis paprasta: investuotojai ir steigėjai argumentuoja, kad fizinis pasaulis sukuria apsauginius griovius (moats), kurių vien programinis kodas negali atkartoti.

Programinės įrangos startuolį galima nukopijuoti per kelis mėnesius. Fizinio AI kompaniją, kuri modeliuoja reaktyvinius variklius ar vaistų junginius — ne. Tam reikia ne tik algoritmų, bet ir milžiniškų duomenų rinkinių, fizikinių simuliacijų infrastruktūros, domeno ekspertizės, kurios neįmanoma greitai atkartoti.

„Prometheus" įkūrėjas Vik Bajaj, buvęs „Verily" („Google" gyvybės mokslų padalinio) bendrasteigėjas, atnešė būtent šią giliąją ekspertizę. Kartu su Bezoso kapitalu ir „Amazon" mastelio patirtimi, duetas atrodo pavojingai rimtai.

Kas toliau?

Kol kas „Prometheus" detalių apie savo technologiją neatskleidžia. Bet 12 milijardų dolerių nėra suma, kurią kas nors renka eksperimentui. Tai statymas, kad inžinerija — viena iš paskutiniųjų profesijų, kurią AI dar nepalietė — bus sekanti.

Kontekstui: fizinio AI sektoriuje pastaraisiais mėnesiais pinigai liejasi upeliais. „Covariant" (robotų manipuliavimo AI) surinko papildomus šimtus milijonų. „Physical Intelligence" (bendros paskirties robotų smegenys) pritraukė 400 milijonų dolerių. „Skild AI" gavo 300 milijonų. Bet 12 milijardų — tai ne upelis, tai vandenynas.

Bezoso asmeninė trajektorija taip pat suteikia svorio. Po atsistatydinimo iš „Amazon" generalinio direktoriaus posto 2021-aisiais jis vis labiau koncentruojasi į kosmosą („Blue Origin") ir AI. „Prometheus" atrodo kaip trečiasis jo gyvenimo projektas — po „Amazon" ir „Blue Origin". Ir mastelis atitinka.

Jei Bezosas teisus dėl „darbo jėgos trūkumo", pokytis gali būti ne toks skausmingas, kaip bijoma. Bet jei klysta — 12 milijardų dolerių gali pagreitinti transformaciją, kuriai visuomenė dar nėra pasiruošusi. Vienas dalykas aiškus: kai žmogus, kuris pastatė didžiausią pasaulyje internetinę parduotuvę ir privačią kosmoso kompaniją, sako, kad dabar kurs „dirbtinį inžinierių", verta atidžiai stebėti.