ChatGPT pradeda prisiminti, ką veikėte vakar, ir kelia naują privatumo klausimą

Kol kas ChatGPT daugeliui vis dar atrodo kaip pokalbių langas, kuris atsako į klausimus ir padeda parašyti tekstą. Tačiau 2026 m. rugpjūčio 14 d. paaiškėjo, kad „OpenAI“ žiūri gerokai plačiau: „ChatGPT“ gali pradėti sekti, ką jūs darote per programas ir svetaines, o paskui tai panaudoti kaip atmintį. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip patogumas. Iš arčiau žiūrint, tai jau yra gana rimtas žingsnis link to, kad dirbtinis intelektas žinotų ne tik, ką jūs jam parašote, bet ir kaip jūs dirbate visą dieną.

Nauja funkcija vadinasi „Computer History“. Ji nėra skirta tam, kad sistema tiesiog fotografuotų ekraną ar klausytųsi garso. „OpenAI“ aprašo ją kaip pasirenkamą funkciją, kuri renka veiklos įvykius iš kompiuterio, programų ir tinklalapių, o tuos įvykius paverčia į laiko juostą bei prisiminimus, kuriuos „ChatGPT“ galėtų vėliau atkurti. Kitaip tariant, tai jau nebe vien momentinis pokalbis. Tai bandymas paversti pokalbį tęstine darbo istorija.

Ką iš tikrųjų daro „Computer History“

Didžiausias šios idėjos kabliukas yra ne pats pavadinimas, o naudojimo scenarijus. Jei vakar visą dieną derinote klaidą, perjunginėjote kelis projektus ir paskui pamiršote, kur sustojote, galėsite paklausti „ką vakar derinau?“ ir sistema turėtų priminti. „OpenAI“ taip pat sako, kad funkcija gali atpažinti darbo įpročius ir pasiūlyti jums tinkamesnius įgūdžius ar automatizacijas. Tai jau skamba kaip savotiškas darbo asistentas, kuris ne tik atsako, bet ir stebi jūsų ritmą.

Toks pažadas labai vilioja žmones, kurie kasdien šokinėja tarp „Gmail“, dokumentų, „Slack“, naršyklės ir kelių projektų vienu metu. Viena vertus, nereikia pačiam atkurti vakarykščio chaoso. Kita vertus, būtent čia ir atsiranda pirmas nemalonus klausimas: ar tikrai norite, kad sistema žinotų tiek daug apie tai, kaip juda jūsų diena? Patogumas tampa tikrai naudingas tik tada, kai žmogus pasitiki pačia sistema ir jos ribomis.

Kodėl šis pokytis primena „Windows Recall“

Palyginimas su „Microsoft Recall“ čia beveik neišvengiamas. Kai „Recall“ buvo pristatytas, jis sulaukė stiprios kritikos, nes skambėjo kaip įrankis, per daug matantis ir per mažai kontroliuojamas. Vėliau funkcija buvo atidėta ir pertvarkyta, kad būtų pašalintos saugumo spragos. „Computer History“ nuo to skiriasi vienu labai svarbiu dalyku: ji yra opt-in, tai yra įjungiama tik vartotojui sutikus, o ne tyliai aktyvuojama pagal nutylėjimą.

Skirtumų yra ir daugiau. „OpenAI“ teigia, kad ši funkcija nenaudoja ekrano kopijų ir neįrašo garso. Ji remiasi operacinės sistemos veiklos įvykiais ir prieinamumo duomenimis, o vartotojas gali pasirinkti, kurios programos ir svetainės prisidės prie to žurnalo. Tai atrodo atsargiau nei ankstesni AI bandymai lipti į jūsų darbo erdvę. Vis dėlto čia slypi ir paradoksas: net jei sistema nefotografuoja jūsų ekrano, ji vis tiek gali susidaryti gana išsamų vaizdą apie tai, ką ir kada darėte.

Būtent todėl toks įrankis turi būti vertinamas ne pagal rinkodaros formuluotę, o pagal realų duomenų naudojimą. Jeigu darbo istorija tampa per tiksli, ji gali pradėti atskleisti ne tik produktyvumą, bet ir silpnas vietas, įpročius, projektų eigą ar net asmeninius prioritetus. Technologija, kuri primena, kur sustojote vakar, labai lengvai gali tapti technologija, kuri žino apie jus daugiau, nei norėjote.

Kur čia pavojus paprastam vartotojui

Didžiausias klausimas nėra vien „ar tai veiks?“. Kur kas svarbiau yra „kas dar galės prie to prieiti?“. „OpenAI“ pati įspėja, kad ši informacija gali būti jautri ir nėra šifruojama pačios funkcijos. Tai reiškia, kad kitos kompiuteryje veikiančios programos teoriškai galėtų prie jos prisiliesti. Štai čia ir nutrūksta graži istorija apie protingesnį asistentą, nes priekyje atsiranda sena, bet labai žemiška problema: duomenų saugumas.

Įprastam žmogui tai svarbu ne dėl abstrakčių teorijų. Jei savo kompiuteryje laikote darbo dokumentus, banko prisijungimus, klientų susirašinėjimą ar jautrius asmeninius failus, AI istorija gali virsti dar vienu duomenų sluoksniu, kurį reikės saugoti. Patogumas tampa tikrai vertingas tik tada, kai žinote, kokią kainą už jį mokate. O ši kaina šiuo atveju yra ne pinigai, o kontrolės dalis.

Dar vienas niuansas tas, kad funkcija veiks tik „ChatGPT Pro“, „Business“ ir „Enterprise“ planuose, skirta „desktop Mac“ naudotojams, be to, nebus prieinama visur. Išjungtos rinkos, kuriose jos nebus, apima Jungtinę Karalystę, Šveicariją ir Europos ekonominę erdvę. Tai svarbi detalė ir Lietuvos skaitytojui: net jei tokia funkcija atrodo madinga, ji nebūtinai ateis į mūsų rinką tuoj pat, o jei ateis, jos taisyklės gali būti griežtesnės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Ką tai reiškia dabar

„Computer History“ yra daugiau nei dar viena nauja mygtuko etiketė. Tai ženklas, kad AI produktai juda nuo vienkartinių atsakymų prie nuolatinio konteksto kaupimo. Tai gali padėti žmonėms, kurie dirba chaotiškai ir vertina gerą atmintį turintį asistentą. Bet tai taip pat reiškia, kad kiekvienas papildomas patogumas turi būti vertinamas kartu su klausimu, kiek gyvenimo detalių jam patikite.

2026 m. rugpjūčio 14 d. paskelbtas sprendimas atrodo kaip tikra ateities funkcija, bet kartu ir kaip priminimas, kad AI jau nori būti ne tik pokalbio partneris. Jis nori būti darbo dienos archyvaras. O archyvaras, kuris jus lydi visur, visada kelia tą patį klausimą: ar jis dirba jums, ar jau pradeda dirbti ir su jumis.